JAV Aukščiausiasis Teismas leido valstijoms drausti abortus

JAV Aukščiausiasis Teismas (AT) birželio 24 d. (2022) priimdamas sprendimą byloje Dobbs v. Jackson (pilnas bylos pavadinimas Dobbs, state health officer of the Mississippi department of health, et al. v. Jackson women’s health organization et al) pakeitė 1973 m. AT sprendimą Roe v. Wade byloje. Dobbs v. Jackson byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl Misisipės valstijos priimto įstatymo, kuris uždraudė abortus po 15 nėštumo savaitės, prieštaravimo JAV Konstitucijai. Toks įstatymas akivaizdžiai prieštaravo AT sprendimams Roe ir Casey bylose bei juose pateiktiems JAV Konstitucijos išaiškinimams. Ankstesnis sprendimas pripažino moterų konstitucinę teisę į abortą. JAV Prezidentas J. Biden birželio 24 d. pavadino „Liūdna diena JAV ir JAV Aukščiausiajam teismui“. Nėra jokios abejonės, kad šis sprendimas dramatiškai pakeis milijonų JAV moterų gyvenimą ir dar labiau padidins įtampas giliai poliarizuotoje JAV visuomenėje. 2022 m. 24 birželio paskelbtas AT sprendimas iš esmės atitiko teisėjo ALITO argumentus, kurie buvo surašyti gegužės mėn. nutekintame teismo sprendimo projekte, sukėlusiame aštrias diskusijas dėl sprendimo pagrįstumo. AT sprendimas. Suteikiantis teisę valstijoms drausti abortus, buvo priimtas sekančią dieną po to, kai JAV AT konservatyvioji dauguma priėmė sprendimą apribojantį valstijų teisę įvesti ginklų įsigijimo apribojimus.

Teisėjo ALITO pateiktoje AT daugumos, nulėmusios sprendimą, nuomonėje konstatuojama, kad abortas yra gili moralinė dilema, dėl kurios amerikiečiai turi stipriai konfliktuojančias nuomones. Vieni visa širdimi tiki, kad žmogiškoji būtybė egzistuoja nuo jos užuomazgos, kiti mano, kad bet koks abortų reguliavimas yra įsikišimas į moters teisę pačiai kontroliuoti savo kūną ir pažeidžia moters lygiateisiškumą. Trečioji grupė mano, kad abortai gali būti leidžiami esant tam tikroms, bet ne visoms aplinkybėms ir dėl šių aplinkybių nesutaria. 185 metus po JAV Konstitucijos priėmimo šis klausimas galėjo būti reguliuojamas, atsižvelgiant į piliečių pažiūras. 1973 m. AT priėmė sprendimą Roe v. Wade byloje, įteisinantį abortus, nepaisant to, kad tokia teisė implicitiškai (expressis verbis) nėra nustatyta JAV Konstitucijoje ir priimant sprendimą Roe byloje 30 valstijų jau draudė abortus bet kurioje nėštumo stadijoje.

Roe v. Wade sprendime buvo konstatuota, kad universali autonomiškumo teisė į privatų gyvenimą apima ir moters teisę nutraukti nėštumą. 1992 m. JAV AT sprendime Southeastern Pennsylvania v. Casey dar kartą patvirtino JAV moterų teisę nutraukti nėštumą ir paskelbė įstatymus, kurie nustato abortų prieinamumui „nebūtiną naštą“, prieštaraujančius JAV Konstitucijai. Birželio 24 AT sprendimas pakeitė ir šį 1992 m. JAV AT sprendimą.

Roe sprendimas buvo priimtas jį motyvuojant Konstitucijos pirma, ketvirta, penkta ir keturiolikta pataisomis. Casey byloje buvo konstatuota, kad teisė į abortą yra saugoma 14 pataisos (sauganti lygias, inter alia procesines teises).

Galima drąsiai tvirtinti, kad AT sprendimo Dobbs v. Jacson byloje motyvai demonstruoja konstitucinės teisės kaip nepriklausomos nuo teisėjų asmeninių pažiūrų ir įsitikinimų bei politinių preferencijų demistifikavimas: beveik nėra abejonių kad jei Hilary Clinton būtų laimėjusi rinkimus prieš D.Trump ir jis nebūtų paskyręs trijų konservatyvių (šiuo metu JAV AT - 6 teisėjai yra katalikai) teisėjų į JAV AT, sprendimo Dobbs v. Jackson arba visai nebūtų, nes AT nebūtų priėmęs bylos ir aplikęs regiono apeliacinio teismo sprendimą, priimtą Roe bylos argumentais, AT nenegarinėtą, arba būtų laikomasis sukurtų Roe ir Casey precedentų. Todėl yra pagrįsta tvirtinti, kad AT birželio 24 sprendimas yra ne teisės, o Respublikonų ir jų kandidato į prezidentus D.Trump politinė sėkmė. Tenka priminti, kad D.Trump 2016 m. rinkiminės kampanijos metu pažadėjo paskirti į JAV AT tik tuos teisėjus, kurie pakeis sprendimą Roe byloje. Savo kadencijos metu jis paskyrė tris teisėjus, kurie nulėmė AT daugumą, pakeitusią Roe sprendimą. Tai nebuvo kliūtis Senatui, kontroliuojamam Respublikonų, pritarti šių D.Trump pasiūlytų teisėjų kandidatūroms.

Šis AT sprendimas taip pat suintensyvins debatus dėl JAV AT, kuris yra tvirtas JAV demokratinės sistemos ramstis, sudėties legitimumo, nes yra priimama vis daugiau konservatyviai agresyvių sprendimų (apie juos vėliau). JAV viešajame diskurse prasidėjo gero lygio ir solidi kaktomuša tarp JAV prezidento, atstovų rūmų pirmininkės Nancy Pelosi ir JAV Aukščiausiojo teismo. Retorika ekstremali. Kritika aštri. JAV Prezidentas sprendimą pavadino "tragiška klaida". JAV prezidentas tvirtina, kad JAV AT šiandien iš JAV piliečių tiesiog atėmė teisę į savo kūną. Ne ją apribojo tam tikrais atvejais, o tiesiog paėmė. Politikai svarsto apie federalinį įstatymą, legalizuojantį abortus. Bet ar tai gali padėti, jai JAV dabartinės AT sudėties dauguma mato draudimo galimybę konstitucijoje.

Skaitant ir klausantis JAV AT kritikos ir mus turėtų ištikti šioks toks praregėjimas: teismus, net ir aukštuosius, kritikuoti demokratijoje galima, ypač tuo atveju, jei tai sugebi daryti dalykiškai, pateikdamas ne tik savo subjektyvią nuomonę „patinka, nepatinka“, bet ir objektyvią, paremtą ankstesne AT jurisprudencija, kritiką. Politikams dalykiška teisės kritika nėra nepasiekiamas dalykas. Žinoma, jei politiko patirtis ir veikos laukas neapsiriboja tik politinės rietenomis ir rinkiminiais pažadais. JAV Prezidentas savo pareikštos sprendimui kritikos metu pranešė, kad jis įdėmiai studijavo šį JAV sprendimą ir pateikė aiškius ir įtikinamus argumentus kodėl jis AT 1973 m. sprendimą Roe byloje laiko teisingu ir gerai argumentuotu, o sprendimą Dobbs v. Jacson byloje – klaida.

Argumentai pateikti iš abiejų pusių, jie gali pasirodyti seklūs, kol neperskaitai viso 213 puslapių sprendimo argumentų "už" ir "prieš", teisėjų palaikančių sprendimą ir su juo nesutinkančių atskirųjų nuomonių.

JAV AT nusprendus pakeisti savo dar 1973 m. pateiktą Konstitucijos aiškinimą Roe v. Wade byloje dėl JAV moterų teisės į savo kūno autonomiją (teisė į abortą), nuo šiol JAV valstijos galės tiek uždrausti, tiek kriminalizuoti abortą. Moters privatumas, jos ir jos gydytojo sprendimo laisvė išmesta į šiukšlyną. Nulėmė trijų, D.Trump paskirtų teisėjų balsai (6:3 dauguma priėmė sprendimą, 5:4 atmetė 1973 m. AT sprendimo Roe byloje motyvus - trapi dauguma, t.y. AT pirmininkas ROBERTS palaikė sprendimą, bet atmetė motyvus, kurias jis priimtas, jis pateikė atskirąją nuomonę, kodėl jis palaiko Mississippi draudimą, bet negalima žengti toliau, trys teisėjai buvo ir prieš motyvus, ir prieš sprendimą).

13 valstijų jau yra priėmusios įstatymus, draudžiančius abortus. Šių įstatymų įsigaliojimas buvo nustatytas su 30 d. atidėjimo data, jei JAV AT priims sprendimą Dobbs v. Jackson byloje, ir bus nuspręsta, kad abortų draudimas neprieštarauja JAV Konstitucijai. Valstijų parlamentų sudėtis rodo, kad bent 26 valstijos pasinaudos šiuo JAV AT sprendimu ir uždraus abortus ( https://graphics.reuters.com/USA-ABORTION/GRAPHIC/zgpomdbeopd/index.html ).

Teisėjai balsavę už sprendimą: Samuel Alito, Clarence Thomas, Neil Gorsuch, Brett Kavanaugh and Amy Coney Barrett (pastarieji trys yra paskirti D.Trump).

Teisėjai Stephen Breyer, Sonia Sotomayor and Elena Kagan balsavo prieš ir nurodė, kad JAV moterys dėl tokio JAV AT sprendimo prarado fundamentalią konstitucinę apsaugą.

Moterys, su nepageidaujamu nėštumu (dėl įvairių priežasčių, inter alia ir medicininių) iš valstijų, kuriose bus draudžiamas abortas, turės keliauti į kitą valstiją, kur tai bus legalu ir prieinama, pirkti abostą sukeliančias piliules online, ar atlikti potencialiai pavojingą kriminalinį abortą.

Teismo sprendimą surašęs konservatyvus teisėjas Samuel Alito, konstatavo, kad Roe sprendimas, kuris leido atlikti abortą iki tol, kol vaisius yra gyvybingas ir būdamas ne moters įsčiose, kas nutinka tarp 24 ir 28 nėštumo svaitės, buvo neteisingas, nes JAV Konstitucijoje nėra nieko pasakyta expressis verbis apie abortą.

Konservatyvusis teisėjas KAVANAUGH, savo atskiroje nuomone, nurodo, kad jis nesutinka su abortų draudimo šalininkais, kad sekantis teismo žingsnis turėtų būti konstatavimas, kad JAV Konstitucija draudžia abortus: „Konstitucija nei leidžia, nei draudžia abortus“. Ji taip pat tvirtina, kad teismo sprendimas leidžia drausti valstijos gyventojams keliauti į kitą valstiją gauti aborto medicininę paslaugą, ar retrospektyviai bausti už ankstesnius abortus.

Pagrindiniai JAV AT precedentų keitimo doktrininiai motyvai

Keičiant teismo precedentus juos būtina papildomai argumentuoti, ne tik todėl, kodėl keičiama, bet ir dėl bylos esmės.

Kaip jau minėta ginčas kilo dėl Misisipės valstijos teisinio reguliavimo, kuris uždraudė abortus po 15 nėštumo savaitės. Toks reguliavimas kertasi su Roe ir Casey precedentais. Iš esmės tiek Roe, tiek Casey bylose buvo konstatuota, kad teisė į abortą neprieštarauja JAV konstitucijai. Birželio 24 sprendime byloje Dobss v. Jacson ji tiesiog atimama, pasakant, kad konstitucijoje tokia teisė nėra numatyta, todėl AT daugumos vertinimu sprendimas Roe byloje yra klaidingas. Taip jau beveik 50 metų išvesta iš JAV Konstitucijos teisė buvo panaikinta dabartinei JAV AT daugumai „apsižiūrėjus“ ,kad tokia teisė nėra įrašyta nei į JAV Konstitucijos originalų tekstą, nei į jos 27 pataisas, kurios yra Konstitucijos dalis.

Šiuolaikinėje teisės teorijoje konstitucijos tekstui aiškinti naudojami skirtingi jo aiškinimo būdai. Teisės aiškinimo būdas apibrėžiamas kaip sistema vienarūšių priemonių, skirtų teisės normų turiniui atskleisti. Dažniausiai išskiriami konstitucijos normų aiškinimo būdai: lingvistinis, sisteminis, istorinis, įstatymo leidėjų ketinimų (genetinis), teleologinis (įstatymo tikslo). JAV AT sprendimas byloje Dobbs v. Jacson iš esmės remiasi sprendimą surašiusio teisėjo Alito pasiūlytu originalistiniu (Konstitucijos kūrėjų valios) lingvistiniu Konstitucijos aiškinimą, taip AT teisėjų daugumai nusprendus atskleisti originalistinę JAV Konstitucijos kūrėjų valią, ją sustiprinant faktine padėtimi, kad beveik 30 valstijų, priimant sprendimą Roe byloje įvairia apimtimi draudė abortus.

Vienas iš tarptautiniu mastu pripažintų šiuolaikinės teisės teorijos kūrėjų ilgametis Izraelio Aukščiausiojo teismo teisėjas A.Barak (gimęs Kaune) pateikia šiuolaikišką konstitucijos ir apskritai teisės aiškinimą, t.y. metodiką kaip reikia išsiaiškinti ar koks nors žmogaus teisės ribojimas yra teisiškai pagrįstas (prisiminkime, kad byloje Dobbs v. Jacson JAV AT birželio 24 sprendime nustatė, kad valstijos gali priimti įstatymus, draudžiančius abortą, vadinasi JAV konstitucija nedraudžia abortų arba šiuo atveju apriboja moters privataus gyvenimo teisę, teisę į jos autonomiją, į jos kūną, pavadinkime tai – moters privataus gyvenimo, jos autonomiškumo konstituciniu apribojimu ).

Remiantis J.Barak (Proportionality, 2012) teisės aiškinimu kiekvienu atveju, kai yra apribojamos žmogaus teisės, būtina įvertinti tokio apribojimo proporcingumą (analogiškos metodikos laikėsi ir Lietuvos Konstitucinio Teismo ankstesnės sudėtys) . Proporcingumas gali būti apibrėžtas kaip taisyklių rinkinys, nustatantis būtinas ir pakankamas sąlygas konstitucijos saugomų teisių ribojimui pagal teisę, tam kad ribojimas būti konstituciškai pagrįstas ir leidžiamas.

Pagal keturių proporcingumo principo sub komponentus, konstitucinių teisių ribojimas bus konstituciškai pagrįstas jei:

(i) Ribojimas skirtas tinkamam tikslui;

(ii) Ribojimo priemonės yra racionaliai susietos su siekiamo tikslo įgyvendinimu;

(iii) Taikomos ribojimo priemonės yra būtinos nes nėra alternatyvių priemonių, kurios leistų pasiekti tokių pačių tikslų su mažesniu konstitucinių teisių apribojimu;

(iv) Turi būti tinkamas ryšys (Proporcingumas „stricto sensu“ arba „balansavimas“) tarp tinkamo tikslo siekimo svarbumo ir konstitucinės teisės ribojimo draudimo svarbumo;

Visose trijose JAV AT nagrinėtose bylose (Roe, Casey, Jacson) konstitucinė vertybė, kuria turėjo ginti ir saugoti teisėjai buvo moters privatumas, kuris karty yra ir didesnės žmagaus teisės – teisės į orumą dalis.

A.Barak skaitydamas viešą paskaitą Dickey Center (Dartmouth College) taip suformulavo modernius reikalavimus žmogaus orumo apsaugai:

„Teisėjai neturi žvaigždės, kuri jiems rodo kelią, žmogaus orumas gali būti ir yra viena iš žvaigždžių“

1. Orumas – jo žmogiškumas, laisvė ir orumas, jo autonomija, teisė rašytis savo biografiją kaip jis nori. Tai nėra tik konstitucinė vertybė, tai yra konstitucinė teisė.

2. Žmogaus orumas turi būti ginamas tiek kaip konstitucinė vertybė, tiek kai konstitucinė teisė, kuri ginama tiesiogiai.

3. Teisė yra ir turi būti įtakojama filosofijos ir teologijos.

4. Intencionalizmas, originalizmas, purposivizmas – tai trys konstitucijos interpretavimo metodai, kuriuos būtina taikyti kartu ieškant teisingo sprendimo.

5. Žmogaus orumas nėra tik žodis, kurį teisėjai jį dažnai naudoja tik kaip gražų išsireiškimą, bet neatskleidžia kas tai yra.

Dėl pagrindinių Debbs v. Jacobson sprendimo motyvų:

Roe ir Casey bylose buvo priimti neteisingi sprendimai, Teismas konstatuoja :

(i) JAV Konstitucija nesuteikia teisės į nėštumo nutraukimą;

(ii) Roe ir Casey sprendimai panaikinami kaip neteisingi;

(iii) Teisė reguliuoti abortus grąžinama žmonėms ir jų išrinktiems atstovams valstijose;

Priimto sprendimo motyvai:

1. Esminis bylos klausimas yra ar JAV Konstitucija suteikia teisę nutraukti nėštumą. Casey byloje AT apėjo šį klausimą ir priėmė sprendimą tik stare decisis (teismo precedento, stand by things decided) pagrindu. Tačiau stare decisis principo taikymas reikalauja įvertinti pagrindų, kuriais buvo priimtas sprendimas Roe byloje, pagrįstumą. Konstitucijoje nėra expressis verbis teisės į abortą, bet keli Konstitucijos straipsniai gali būti laikomi aborto implicitine teise. Roe byloje konstatuota, kad teisė į abortą yra dalis teisės į privatumą, kuri kildinama iš Pirmosios, Ketvirtosios, Devintosios ir Keturioliktosios Konstitucijos pataisų. Casey byloje sprendimas priimtas, remiantis teorija, kad teisė į abortą yra dalis „laisvės“, saugomos Keturioliktosios pataisos dėl saugančios teisę į teisingą teismo procesą. (XIV Konstitucijos pataisa. 1 skirsnis. Visi Jungtinėse Valstijose gimę ar natūralizuoti asmenys, priklausantys jų jurisdikcijai, yra Jungtinių Valstijų ir valstijos, kurioje gyvena, piliečiai. Nė viena valstija nepriims ir neįgyvendins jokio įstatymo, kuris ribotų Jungtinių Valstijų piliečių privilegijas ar imunitetus; nė viena valstija neatims iš nė vieno asmens gyvybės, laisvės ar nuosavybės be tinkamo teismo proceso; nė vienam jos jurisdikcijoje esančiam asmeniui neatims lygios įstatymų apsaugos).

2. Teismas tiria ar teisė į abortą yra kildinama iš Tautos istorijos ir tradicijų ir ar ji yra esminis „pripažintos laisvės“ elementas. Teismas konstatuoja, kad teisė į abortą nėra giliai įsišaknijusi Tautos istorijoje ir tradicijose[1]. Teismas laiko, kad Casey byloje pateikti argumentai, kad Keturioliktoji pataisa suteikia ir materialinę ir procesinę teisių apsaugą – ilgai buvo ir lieka kontroversiškas JAV AT Konstitucijos aiškinimas. Teismas sprendė, kad XIV pataisa saugo dvi kategorijas pagrindinių žmogaus teisių: (i) teisių – garantuojamų pirmų aštuonių Pataisų ir (ii) teises laikomas fundamentaliomis, kurios nėra niekur paminėtos Konstitucijoje, bet pripažintos AT. Teismui sprendžiant ar teisės patenka į kurią nors šių dviejų kategorijų, reikia atsakyti į klausimą yra giliai įsišaknijusi JAV istorijoje ir tradicijose ir ar ji yra esminė, pripažinta teisė[2]. Todėl teismas nenori (At vartotas žodis reluctant) pripažinti teises, kurios nėra paminėtos Konstitucijoje. Teismas konstatuoja, kad XIX pataisa nesuteikia teisės į abortą. XIV pataisos priėmimo metu, trys ketvirtadaliai JAV valstijų abortą laikė nusikaltimu bet kurioje nėštumo stadijoje. Šis konsensusas laikėsi iki tol, kol buvo priimtas AT sprendimas Roe byloje. Todėl teismas Roe byloje ignoravo arba klaidingai darė išvadą dėl teisės į abortą egzistavimo JAV Konstitucijoje. Casey byloje AT atsisakė istorinės ir tradicinės analizės. Teismas konstatuoja, kad Roe ir Casey byloje buvo nustatytas balansas tarp dviejų interesų: moters intereso nutraukti nėštumą ir „potencialios gyvybės“ interesų. Šioje byloje teismas konstatuoja, kad įvairių valstijų žmonės gali šiuos interesus subalansuoti skirtingai. Tautos istorinis supratimas ir saugomos laisvės neatima teisės iš jų rinktų atstovų nuspręsti kaip šiuos interesus subalansuoti konkrečioje valstijoje.

3. Teismas konstatuoja, kad teisė į abortą nėra nustatyta jokioje kitoje AT precedentu nustatytoje žmogaus teisėje. Bandymai priskirti teisę į abortą platesnei teisei į autonomiškumą būtų per platus teisės į autonomiškumą aiškinimas, palyginamas su autonomiškumo aiškinimu pateisinant ir teisę į narkotikų vartojimą, ar prostituciją. Teismo vertinimu abortas yra kitokia teisė, naikinanti tai kas buvo Roe byloje pavadinta kaip „potenciali gyvybė“, ką šioje byloje teismas pervadina kaip „negimusi žmogiškoji gyvybė“.

Šiuos motyvus surašė teisėjas ALITO, su jais sutiko THOMAS, GORSUCH, KAVANAUGHT ir BARRETT, sutampančias nuomones pareiškė THOMAS, KAVANAUGH. Teisėjas, teismo pirmininkas ROBERTS pateikė nuomonę pritariančią sprendimui. Teisėjai BREYER,SOTOMAYOR ir KAGAN pateikė nesutikimą su sprendimu.

Teismo pirmininko ROBERTS nuomonė, palaikanti sprendimą, bet nesutinkanti su jo motyvais:

1. Teismo pirmininkas pareiškė nuomonę, kad Mississippi įstatymas draudžiantis vėlyvo nėštumo laikotarpių abortus, yra pagrįstas. Ir nurodė, kad teismas neturėjo daugiau nei spręsti, nei pasisakyti šioje byloje.

2. Roe ir Casey sprendimai gali ir turi būti pakeisti ta apimtimi, kad leidimas atlikti abortą gali būti leidžiamas tik iki momento kai vaisius yra gyvybingas ir ne tik moters įsčiose.

3. Sprendimai Roe ir Casey bylose turi būti pakeisti, nes juose nėra įtikinamų argumentų. Bet sprendimai neturi būti pakeisti pilnai, tiesiog draudžiant abortus siauresne, bet ne pilna apimtimi.

4. Todėl teismo pirmininkas ROBERTS palaiko sprendimą Dobbs v. Jachson, bet ne jo motyvus.

Teisėjų BREYER, SOTOMAYOR ir KAGAN nesutikimo su sprendimu motyvai

1. Moterų teisės ir jų lygybė turi būti saugoma ir buvo saugoma pusę amžiaus iki AT sprendimo šioje byloje (Dobbs v. Jackson).

2. Roe byloje nuspręsta, o Casey byloje patvirtinta, kad moteris turi teisę pati nuspręsti ar gimdyti vaiką. Valstybė negali įsikišti į moters ir jos vaisiaus santykį ankstyvose nėštumo stadijose.

3. Valstybė negali nuspręsti už moterį koks turi būti jos gyvenimas ir ateitis.

4. Moteris turi būti gerbiama kaip autonomiška būtybė, ir jai turi būti suteiktos lygios teisės bei teisė pasirinkti jos labiausiai privatų ir asmenišką gyvenimą nulemiantį sprendimą.

5. Tol, kol vaisius nepasiekė nepriklausomo gyvybingumo stadijos, valstybė neturi sudaryti „esminių kliūčių“ apriboti moters teisę pasirinkti tolesnį kelią, įvertinant visas aplinkybes ir jų kompleksiškumą jos asmeniniam ir privačiam gyvenimui.

6. Pasirinkimo laisvė ir teisės priklauso žmonėms, o ne vyriausybėms. Tai yra esminis dalykas, kurio reikalauja laisvė, kurios siekė JAV Konstitucijos kūrėjai. Moterys JAV visuomenėje turi užimti savo vietą kaip lygiaverčiai piliečiai. Tam turi būti saugoma jos teisė priimti reprodukcinius sprendimus.

7. Šiandien AT pažeidė šį balansą. Pagal priimtą sprendimą moteris negali pasisakyti savo klausimu nuo pat jos apvaisinimo momento. Mississippi valstijos priimtas įstatymas draudžia abortą po 15 savaitės. Įvairios valstijos jau yra priėmusios įstatymus, kurie neleidžia nutraukti nėštumo, net jei moteris laukiasi prievartautojo, ar net savo tėvo vaiko ar net vaisius turi rimtų apsigimimų. Po teismo sprendimo šios drakoniškos moters teisių apribojimų priemonės turės galimybę išlikti valstijų įstatymuose. Nes po AT sprendimo Dobbs v. Jackson byloje Valstijos turi teisę riboti abortus taip, kaip jos pageidauja.

8. Labiausiai nuo teismo sprendimo nukentės moterys, kuris neturi pakankamai finansinių išteklių pasinaudoti galimybėmis išvykti į kitą valstiją.

9. Teismo daugumo pateikta originalizmo interpretacija neturi pagrindo, kadangi JAV Konstitucijos autoriai kūrė dokumentą, kuris galėtų būti taikomas per mažius, nuolat besikeičiančiomis aplinkybėmis (tai yra JAV konstitucinės jurisprudencijos dalis, NLRB v. Noel Canning).

10. Keturioliktoji Konstitucijos pataisa saugo „laisvę“ ir „lygybę“ visiems.

11. Konstitucija neįšaldo originalistinio požiūrio į tą ką konstitucinės teisės garantuoja, arba tai, kaip jos taikomos.

12. Mes apgailestaujame dėl tokio JAV AT sprendimo, bet labiausiai dėl milijonų JAV moterų, kurios šiandien neteko fundamentalios konstitucinės teisės. Todėl mes nesutinkame su šiuo sprendimu.

Vietoj išvadų:

1. Po AT sprendimo byloje Dobbs v. Jackson JAV moterys nebeturi teisės į savo kūno autonomiją. Nuo šiol JAV yra laikoma, kad valstybė turi jos Konstitucija grindžiamą interesą saugoti vaisiaus gyvybę nuo jo užsimezgimo momento. T.y. teisė į nėštumo nutraukimą nėra tiesiog ribojama, ji yra paneigiama;

2. JAV AT padarydamas jurisprudencinį žingsnį įvardijant vaisiaus konstitucinę apsaugą ne nuo „potencialios gyvybės“ apsaugos nuo jos „gyvybingumo“ momento (Roe byloje) iki „negimusios žmogiškosios būtybės“ (Dobbs byloje) apsaugos nuo vaisiaus užsimezgimo momento iš esmės leidžia kriminalizuoti abortus net ir incestum, prievartos ar pavojaus moters sveikatai atvejais bei kriminalizuoja mediciną, teikiančią nėštumo nutraukimo paslaugas;

3. Kaip rašoma trijų, su sprendimu nesutinkančių, AT teisėjų atskirojoje nuomonėje, valstybė gali moterį priversti gimdyti, uždraudžiant net ir ankstyvuosius nėštumo nutraukimus. Tokiu būdu valstybė gali transformuoti tai, kas esant moters laisvai valiai yra priimama kaip stebuklas, į košmarą, kai tai yra daroma prievarta;

4. Nors AT sprendimas Roe byloje gali būti kritikuojamas dėl jo argumentacijos, bet sprendimo tikslas buvo grindžiamas moters autonomiškumu laisvoje nuo valstybės moters privataus gyvenimo sferoje. Netekus šio autonomiškumo JAV sunkiai galėtų būti laikoma valstybe, kurioje yra pripažįstamas moterų lygiateisiškumas;

P.S. Šis sprendimas turi ir pozityvią pusę. JAV piliečiai (apklausos rodo, kad tik 13 proc. yra už griežtą abortų draudimą, o 57 proc. pasisako prieš) turės aiškų motyvą aktyviau dalyvauti valstijų parlamentų rinkimuose ir išrinkti politikus, kurie neturės ketinimų drausti nėštumo nutraukimus. Šia prasme JAV AT sprendimas nėra visai blogas. Jis suteikia galimybę valstijų piliečiams ir jų įstatymų leidėjams patiems nuspręsti abortų draudimo likimą. Teismas taip pat konstatavo, kad po Roe ir Casey sprendimų – pralaimėjusi pusė (abortų priešininkai) negalėjo įtikinėti savo atstovus parlamente priimti įstatymą, kuris atspindėtų jų poziciją. Kita vertus, tai gali nulemti tolesnį JAV visuomenės susiskaldymą vienoms valstijoms žengia konservatyviu, kitoms liberaliu keliu. Ir, matyt, kas JAV Konstitucijos aiškinimui sukels didžiausias problemas – XIV pataisos turinio ir esmės revizavimas.

Visas AT Dobbs v. Jackson sprendimas ir atskirosios nuomonės:

https://www.supremecourt.gov/opinions/21pdf/19-1392_6j37.pdf

[1] A.Š. pastaba: teismas nevertina, kad 50 metų šia teise JAV piliečiai naudojasi ir yra įgiję teisėtus lūkesčius ja ir toliau naudotis. [2] Tokiu argumentu yra užkonservuojamos JAV istorijoje ir tradicijose.

Apginta Lietuvos dziudo federacijos nario teisė susipažinti su asociacijos turima informacija

Kauno apygardos teismo 2022-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-783-886/2022

I. Bylos fabula

Lietuvos dziudo federacijai atsisakius savo nariui pateikti prašomą informaciją, byloje buvo sprendžiamas klausimas ar Lietuvos Dziudo federacijos narys turi teisę gauti asociacijos turimą informaciją, inter alia ir pirminius finansinius dokumentus, banko išrašus bei oficialių sprendimų patvirtintas kopijas.

Ieškovė VšĮ Dziudo klubas „Dziudo Tem“ (toliau – ir ieškovė, apeliantė) 2020 m. gruodžio 23 d. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę Lietuvos dziudo federaciją (toliau – ir atsakovė) pateikti ieškovei VšĮ Dziudo klubui „Dziudo Tem“ dokumentus ir informaciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašė įpareigoti atsakovę per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovei: su atsakove sudariusių asmenų darbo sutartis (vardai, pavardės, asmens kodai, gimimo datos ir pan. gali būti nuasmeninti); visus atsakovės visuotinio narių susirinkimo, vykdomojo komiteto susirinkimų protokolus nuo 2015 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2020 m. gruodžio 23 d.); atsakovės rinktinių sudarymo tvarkos aprašą; atsakovės metines veiklos ataskaitas bei finansines ataskaitas ir finansinių ataskaitų pirminius duomenis, t. y. kasos pajamų ir išlaidų orderius, banko sąskaitos pilnus išrašus, iš kurių atsispindėtų piniginių lėšų įplaukos/išmokos, už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2020 m. gruodžio 23 d.); surengtų tarptautinių varžybų pinigų priėmimo ir išmokėjimo kvitus pagal kiekvienas varžybas atskirai (Europos jaunimo dziudo taurės 2015 m. gegužės 9–10 d.; 2016 m. gegužės 7–8 d.; 2017 m. gegužės 13–14 d.; 2018 m. gegužės 12–13 d.; 2019 m. gegužės 11–12 d.; Training Cam (MTS): 2015 m. gegužės 11–14 d.; 2016 m. gegužės 9–11 d.; 2017 m. gegužės 15–17 d.; 2018 m. gegužės 14–16 d.; 2019 m. gegužės 13–15 d.; Europos jaunimo čempionatas: 2017 m. birželio 30 d. – liepos 2 d.).

II. Taikyta teisė

Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 3 punktas nustato asociacijos nario teisę susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visą asociacijos turimą informaciją apie jos veiklą. Federacijos kaip asociacijos veikla (funkcijos, uždaviniai) yra nurodyta Federacijos įstatuose. Federacija, vykdydama įstatuose nustatytą veiklą, sukaupia tam tikrą informaciją. Įvertinus asociacijų įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad Federacijos nario teisė gauti informaciją apie asociacijos veiklą ar jos apimtis nėra ribojama, jis neprivalo netgi nurodyti informacijos rinkimo tikslo (Žr. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1019-611/2013). Šiuo atveju Ieškovė ne tik nurodė informacijos rinkimo tikslą, bet pateikė įrodymus apie galimą Federacijos veiklos neskaidrumą. Todėl tik gavus prašomus dokumentus (nepažeidžiant LR Asmens duomenų apsaugos įstatymą ir ES Reglamentą dėl asmens duomenų apsaugos) ir su jais išsamiai susipažinus, sutikrinus jų atitikimą Federacijos teikiamoms Registrų centro juridinių asmenų registrui metinėms finansinėms ataskaitos, Ieškovė galėtų nustatyti skaidriai ar neskaidriai, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų Federacija vykdo veiklą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų (be kita ko, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą) kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-490-686/2016, pasisakė, kad kai nėra nustatyta informacijos teikimo formos taisyklių, prašoma teikti informacija, į kurią asmuo turi teisę pagal įstatymus, turėtų būti teikiama atsižvelgiant į informacijos gavimo tikslą, dėl kurio asmuo (narys) prašo ją suteikti.

Asociacijos turi teisę apriboti asociacijos narių teisę susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visą asociacijos turimą informaciją apie jos veiklą tik Lietuvos Respublikos įstatymų, nustatančių konkrečios informacijos atskleidimo konkretiems subjektams apribojimus, numatytais atvejais. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiškino asociacijos narių teisę susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visą asociacijos turimą informaciją apie jos veiklą, įtvirtintą AĮ 13 straipsnio 4 dalies 3 punkte (susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visą asociacijos turimą informaciją apie jos veiklą). Atsakovo, kaip ir bet kurios kitos asociacijos tikslas yra koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti, todėl neleidžiama nepagrįstai apriboti asociacijos narių teisių, jiems garantuotų AĮ 13 straipsnio 4 dalies 3 punkte (Žr. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1627-432/2019).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje pirma, Federacija nenurodė kokie Ieškovės prašomi dokumentai yra jos valdymo organų priskirti komercinei ar konfidencialiai informacijai, antra, teismas nenustatė jokių duomenų, kurie galėtų būti priskirtini komercinei ar konfidencialiai informacijai, trečia, byloje apklaustas liudytoju NDA atstovas nurodė, kad NDA nėra reikalinga jokia Federacijos informacija, todėl teismo išvados, susijusios su galimu informacijos perdavimu NDA. Be to, Federacijos renkami nacionalinių ir tarptautinių varžybų dalyvių mokesčiai yra vieša informacija, kuri yra žinoma visiems Lietuvos dziudo bendruomenės nariams, todėl apskritai Federacija neturi jokios informacijos, kuri galėtų kaip nors pažeisti jos interesus. Federacija galėtų patirti reputacinę žalą tik tokiu atveju, jei paaiškėtų, kad jos veikla, inter alia finansinė yra vykdoma neskaidriai, nesilaikant įstatymų ir kitų teisės aktų. Tačiau nėra jokių teisinių priežasčių tokią informaciją slėpti nuo Federacijos narių ar kitų Lietuvos dziudo bendruomenės narių.

III. Teismo sprendimas/nutartis

Apeliantė nepateikė įrodymų ir nenurodė argumentų, kad ieškovės prašomi dokumentai nėra susiję su federacijos vykdoma veikla. Taip pat nepateikė įrodymų, kad prašomi pateikti dokumentai federacijos yra pripažinti konfidencialia informacija ir dėl to negali būti pateikiami. Apeliantės argumentai, kad prašomą pateikti informaciją galima rasti atsakovės tinklapyje, o audito inicijuoti ieškovė (vienas iš narių) neturėjo teisės (tam reikalingas narių susirinkimo sprendimas), nepaneigia ieškovės kaip federacijos narės teisės gauti informaciją jos pasirinkta forma.

Apeliantė atsisakymą pateikti informaciją motyvavo iš esmės vieninteliu argumentu – ieškovės ketinimu gautą informaciją panaudoti priešiškiems atsakovei tikslams. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl esminės su tuo susijusios aplinkybės – kad dabartinis ieškovės vadovas Linas Šantaras yra ir Nacionalinės dziudo asociacijos valdymo organo (vykdomojo komiteto) narys, todėl ieškovės vadovui gavus informaciją, ji taps prieinama ir Nacionalinės dziudo asociacijai per jos valdymo organo (vykdomojo komiteto) narį. Tai reiškia, kad ieškinio patenkinimu bus įgyvendintas Nacionalinės dziudo asociacijos viešai deklaruojamas tikslas „opozicija su teisininkų pagalba siekia gauti priėjimą prie finansinių federacijos dokumentų“, kuris akivaizdžiai atspindi siekį rasti būdą kaip tais dokumentais pasinaudoti įgyvendinant savus interesus, priešingus atsakovės interesams. Apeliantės teigimu ieškovė, pasinaudodama savo kaip asociacijos nario teisėmis, realiai atstovauja „opizicijai“, viešai deklaruojančiai turimus priešingus interesus nei atsakovė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomi argumentai negali paneigti federacijos nario teisės į informacijos gavimą.

Esant anksčiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nusprendė dėl ieškovės kaip Lietuvos dziudo federacijos narės teisės susipažinti su prašoma informacija/dokumentais, tačiau nepagrįstai apribojo ieškovės susipažinimo su šia informacija ir dokumentais formą, dėl to nepagrįstai atsakovės pasiūlymą ieškovei susipažinti su prašomais dokumentais atsakovės buveinėje laikė racionaliu ir logišku ir nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies. Nurodytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nurodant kad atsakovė įpareigojama pateikti ieškovei prašomų dokumentų kopijas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimą pakeisti.

Ieškovės viešosios įstaigos Dziudo klubas „Dziudo tem“ (juridinio asmens kodas 300909592) ieškinį tenkinti iš dalies ir įpareigoti atsakovę Lietuvos dziudo federaciją (juridinio asmens kodas 191606076) įsiteisėjus šiam teismo sprendimui pateikti ieškovei šių dokumentų kopijas:

1) atsakovės narių sąrašą ieškinio pateikimo dienai (2020 m. gruodžio 23 d.);

2) su atsakove sudariusių asmenų darbo sutartis (vardai, pavardės, asmens kodai, gimimo datos ir pan. gali būti nuasmeninti);

3) visus atsakovės visuotinio narių susirinkimo, vykdomojo komiteto susirinkimų protokolus nuo 2015 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2020 m. gruodžio 23 d.);

4) atsakovės rinktinių sudarymo tvarkos aprašą;

5) atsakovės metines veiklos ataskaitas bei finansines ataskaitas ir finansinių ataskaitų pirminius duomenis, t. y. kasos pajamų ir išlaidų orderius, banko sąskaitos pilnus išrašus, iš kurių atsispindėtų piniginių lėšų įplaukos/išmokos, už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2020 m. gruodžio 23 d.);

6) surengtų tarptautinių varžybų pinigų priėmimo ir išmokėjimo kvitus pagal kiekvienas varžybas atskirai (Europos jaunimo dziudo taurės 2015 m. gegužės 9-10 d., 2016 m. gegužės 7-8 d., 2017 m. gegužės 13-14 d., 2018 m. gegužės 12-13d., 2019m. gegužės 11-12d.; Training Cam (MTS): 2015 m. gegužės 11-14 d., 2016 m. gegužės 9-11 d., 2017 m. gegužės 15-17 d., 2018 m. gegužės 14-16 d., 2019 m. gegužės 13-15 d.; Europos jaunimo čempionatas: 2017 m. birželio 30 d. – liepos 2 d.).

Išaiškinti ieškovei, kad gautais duomenimis/informacija neturi būti disponuojama perduodant ją Nacionalinei dziudo asociacijai.

Priteisti ieškovei viešajai įstaigai Dziudo klubui „Dziudo tem“iš atsakovės Lietuvos dziudo federacijos 4 542,48 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt du eurus ir 48 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Reziumė:

Teismui pripažinus asociacijos nario teisę gauti visą jo prašomą informacija jo pasirinkta forma sukuriama teismų praktika, kuria vadovaujantis bet kurios asociacijos narys gali teisme apginti savo teisę gauti analogišką detalią informaciją iš bet kurios Lietuvoje veikiančios asociacijos apie jos veiklą.

Kodėl korupcijos byla dar nesubliuško ir apskritai negali subliūkšti!

(inter alia atsakymas gerb. kolegai G.Bartkui, kuriam pritariu dėl teismų nepriklausomumo, bet negaliu sutikti, kad byla subliuško ar visuomenės lūkesčiai byloje buvo iškelti per aukštai)

Pirma, demokratinėje valstybėje apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje (ypač kurupcijos) byloje teisme nėra vienintelis nuosprendis, kuris ką nors pakeičia pačioje visuomenėje. Teisinėje valstybėje teismas kaltinamųjų (išteisintųjų) veiksmus vertina tik konkrečios kaltės, pagal veiksmų padarymo metu, galiojusią baudžiamąja teisę, buvimą ar nebuvimą (Ir tai yra gerai, nes teisinėje valstybėje kitaip ir būti negali), o bausmė visiems gali būti paskirta tik pagal galiojantį įstatymą, bylos duomenys vertinami ir pripažįstami įrodymais inter alia tik vadovaujantis in dubio pro rei principu, t.y. jei jie neaiškūs, prieštaringi – asmuo privalo būti išteisinamas (taip yra ne visada, čia daug nulemia asmeninis teisėjo vidinis įsitikinimas ar įrodymai aiškūs ar ne, kuo teisėjas rimčiau žiūri į savo darbą ir atsakomybę tuo jis labiau pagrindžia savo vidinį įsitikinimą byloje esančiais duomenimis). Jei toks išteisinamasis nuosprendis liks galioti ir po aukštesniųjų teismų jo patikros, jokios mūsų teisinės sistemos kompromitacijos nebus. Tačiau visuomenę pasiekus bylos duomenims apie politikų ir verslo „bendradarbiavimą“, kuris nors ir neužtraukė baudžiamosios atsakomybės, dalis mūsų valstybės konstitucinių tikslų šioje byloje yra pasiekti. Net ir iš tų duomenų, kuriuos visuomenė sužinojo kaip veikė išteisintieji asmenys, kurių pirmosios instancijos teismo vertinimu neužtenka pagrįsti kaltintų asmenų kaltę, visuomenė turės daug ir realios naudos.

Antra, korupcijos byla gali nepasibaigti apkaltinamuoju nuosprendžiu, net jei yra neginčijamai nustatyta, kad vieni bylos personažai pinigus davė, kiti – juos priėmė. Ir ne tik todėl ką sako pirmos instancijos teismas, t.y. kad nėra įrodymų, kad pinigus davė už tai ką prokuroras nurodo kaltinamajame akte, o juos davę sako, kad davė politinės partijos veiklai (veika nekriminalizuota jos padarymo metu), o gavęs, - kad nekilnojamo turto verslui (apskritai nekriminalizuota), o kad dėl kitko buvo susitarta teismas nemato duomenų. Bet ir todėl, kad Lietuvos baudžiamosios teisės doktrina yra grynojo pavidalo teisinis pozityvizmas (turi būti aiškus įstatymo, tokius veiksmus jų padarymo metu priskiriančius prie nusikalstamų veikų, grynasis teisinio pozityvizmo pavyzdys – net ir Adolfas Hitleris negalėtų būti nuteistas už jo nacionalsocialistų partijos veiksmus tuometinėje Vokietijoje, nes tuo nebuvo aiškaus įstatymo, kuris draustų tokią veiklą). Yra mitas, kad teismui narpliojant atskirus įrodymus ir kiekvieną jų paneigiant, teismas negali (dažnai savo pasirinkimu teismas tai daro) matyti jų visumos, t.y. nevertinti visų kartu. Apeliaciniam ir Aukščiausiajam teismams dar teks pasisakyti ar toks bylos duomenų vertinimas atitinka mūsų baudžiamojo įstatymo nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ir ar tikrai byloje nustatytas pinigų cirkuliavimas tarp išteisintųjų nėra ir pagal tuo metu galiojančias baudžiamojo kodekso nuostatas nusikalstama veikia, pavyzdžiui ar pinigų davimas negalėtų būti vertinamas kaip davimas už ateities politinę įtaką įtakingiems asmenims, jei teismo vertinimu visgi nėra priežastinio ryšio tarp ankstesnių politikų veiksmų ir pinigų perdavimo. Čia dar teks rimtai padirbėti Apeliaciniam ir Aukščiausiajam teismams, nustatant baudžiamojo kodekso straipsnių nusikaltimų sudėtis. Inter alia ir išspręsti tuos prieštaravimus, kuriuos pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad pinigus gavęs juos skolinosi nekilnojamo turto verslui, o paskolinęs – kas partijos veiklai.

Trečia, visuomenė negali būti kaltinama neraštingumu ar neišprusimu, jei turėjo (tikiuosi ir tebeturi) lūkesčius, kad politikai ir verslo atstovai, suėję į prekinius piniginius santykius, ankščiau ar vėliau bus nubausti. Priešingai, jei visuomenė tokių lūkesčių neturėtų, tada ji galėtų būti kaltinama kvailumu, atsilikimu ir susitaikymu, taip, kaip šiandien gali būti kaltinamos Rusijos ar Baltarusijos visuomenės, nesipriešinančios savo diktatorių daromiems nusikaltimams tų visuomenių vardu. Ne visuomenės kaltė, kad akivaizdiems politikų ir verslo finansinio bendradarbiavimo faktams (nepaneigus jų net teismui), tokie veiksmai pagal tuo metu (2016 m. galiojusį BK) nebuvo priskirti nusikalstamoms veikoms (tai dar patikrins aukštesnių instancijų teismai). Kas atsako už tai, kad nebuvo tokios veikos laiku kriminalizuotos: (i) politikai, priimantys įstatymus ir neturintys intereso jas kriminalizuoti; (ii) teisininkų profesionalų bendruomenė, turinti galimybes ir būdus teikti tokius pasiūlymus politikams.

Ketvirta, ar dabar jau gali būti kaltinami prokurorai, kad kažką ikiteisminiame tyrime padarė ne taip. Ne negali, nes : (i) ar jie kažką padarė taip ar ne taip, dar vertins aukštesnieji teismai, (ii) jei matę ir girdėję pinigų cirkuliaciją tarp verslo ir politikos būtų į tai nekreipę dėmesio ir patys nusprendę nepradėti ikiteisminio tyrimo, nusprendę, kad čia vsio zakonno, tai kokie jie tada laisvos demokratinės valstybės nepriklausomi prokurorai. Nepamirškime, kad pagal mūsų Konstitucijos 109 str. teisingumą vykdo tik teismai, dalį kovos su korupcija tikslų prokurorai pasiekė – visuomenė sužinojo apie bylos personažų teisėkūros veiksmus, kol kas pirmos instancijos teismo vertinamus jų padarymo metu kaip nepažeidžiančius tuo metu galiojančių baudžiamojo kodekso nuostatų.

Penkta, net jei nuosprendis nebus pakeistas aukštesnių instancijų teismuose, neteisinga tvirtinti, kad byla subliuško, nes net iš išteisinamojo nuosprendžio bylos duomenų pagarsinimo visuomenė gavo neįkainuojamą informaciją kaip veikė bylos veikiantieji asmenys – išteisintieji politikai ir verslininkai. Tas minimalus rezultatas – visuomenė žinios kaip veikė šie asmenys, kurių veiksmai pagal tuo metu galiojantį baudžiamąjį kodeksą nėra nusikaltimas, t.y. kokiuose asmeniniuose ir verslo santykiuos buvo politikai ir verslininkai. Šiuos santykius ir teismas išteisinamajame nuosprendyje įvardijo kaip nederamus, netinkamus ir neskaidrius. Tai pranešimas visuomenei apie bylos veikiančiuosius asmenis, kurie tikėtina išlaikys savo įtaką tiek politikoje, tiek versle dar ilgus metus. Teismas, nurodymas, kad pagal vėliau įsigaliojusius baudžiamojo kodekso straipsnius, tai jau būtų vertinama kaip baudžiamoji atsakomybė – tai nėra pagrindo juo pripažinti kankiniais ar visiškai švariais, tai galioja tik jų veikimo laikotarpiu, Lietuvos baudžiamais kodeksas nebuvo toks efektyvus kovoje su korupcija, kaip šiandien. Todėl išteisintieji, sulaukę viešumo ir pagrįsto visuomenės ar jos dalies pasmerkimo, negali tikėtis, kad bus pripažinti teisingumo vykdymo kankiniais.

Šešta, Lietuvos Teisėjų tarybai vertėtų žinoti, kad tokio masto korupcijos (ne tik korupcijos, pavyzdžiui policijos pareigūnų veiksmai nužudant sulaikomą asmenį) bylų nagrinėjimą JAV teismai transliuoja visuomenei tiesiogiai. Taip pasiekiami keli rezultatai: (i) visuomenė pati mato kokie duomenys yra gaunami tokioje byloje, (ii) mato kaip apklausiami kaltinamieji (išteisinamieji) ir ką jie sako, (iii) patys mato, kuo ir kaip asmenys yra kaltinami, (iv) todėl visuomenė pati gali nuspręsti ar jais tiki ar ne bei mato kuo vadovaujasi teismas priimdamas nuosprendį. Tenka priminti, kad teismas iki šiol nepaskelbė savo nuosprendžio rašytine forma. Tai, kad paskelbtas dalies nuosprendžio vaizdo įrašas yra žurnalistų, o ne teismo nuopelnas. Belieka stebėtis bylos baigties komentatorių, nesusipažinusių su visu nuosprendžiu, gausa.

Septinta, ir advokatas ne visada turi džiaugtis išteisinamuoju nuosprendžiu, t.y. prokuroro pralaimėjimu ir jau vien dėl asmenų išteisinimo fakto kalbėti apie nepriklausomą ir nešališką teismą. Juolab tik po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo. Politinė korupcija yra tai, kas visus mus padaro korumpuotais arba nebyliais pritarėjais, o mūsų valstybę ir jos Konstituciją paverčia teisine fikcija, nes joje įstatymai priimami ir taikomi ne visuomenės, o jos dalies interesais. Tokioje valstybėje ir advokatui nėra daug ką veikti, nes nulems ne jo žinos ir teisės išmanymas, o kiti dalykai. Todėl džiaugtis nėra kuo. Kolegos pozicija, kad yra sunku nustatyti kas yra politikų sprendimų priėmimo skaidrumas, neatitinka nei su korupcija kovojančių tarptautinių rekomendacijų Lietuvai , nei realybės: (i) teismas ir šioje byloje jau konstatavo, kad politikai veikė neskaidriai ir netinkamai, todėl šiuo atveju apskritai nėra kuo džiaugtis nei išteisintiesiems, nei visiems kitiems; (ii) teismas konstatuodamas netinkamą ir neskaidrų politikų elgesį rėmėsi byloje esančia medžiaga, kurią surinko prokurorai, (iii) tik formaliai tinkamas teisėkūros procesas nenulems ar sprendimai priimami skaidriai ar ne, jei nebus kriminalizuota neteisėta lobistinė veikla, o apsiribota tik administracinių nusižengimo kodekso 126 str. draudžiama veika, už kurią yra numatyta nuo 100 iki 300 eurų bauda, (iii) advokatai gerai žino, kad BK 20 straipsnio 5 dalis nustato bylos duomenų vertinimo taisykles, t. y. teisėjo vidinį įsitikinimo pagrįstumą: „Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu“, o šiuos dalykus šioje byloje dar labai tikėtina vertins dar bent du aukštesni teismai, todėl tokie ankstyvi pasisakymai yra daugiau viešieji ryšiai, nei pagrįsta pozicija (juolab negalint žinoti koks bus vidinis įsitikinimas aukštesnių teismų dėl prokurorų užfiksuotų piniginių santykių tarp išteisintųjų), (iv) kolegos tvirtinimas, kad „teismas, priimdamas išteisinamąjį sprendimą, aiškiai pademonstravo, kad teismas klauso tik įstatymo, o išorės spaudimas sprendimų priėmimui įtakos neturi“ – neatitinka tikrovės ir paskelbto išteisinamojo nuosprendžio, nes teismas pademonstravo tik tai, kaip šis konkretus teismas supranta baudžiamąjį įstatymą ir jo taikymą byloje esantiems duomenims (aukštesni teismai dar pasisakys), o koks nors išorinis spaudimas teismui apskritai nebuvo konstatuotas; (v) beje, šis teismas priėmė sprendimą, kuris yra palankus politikams (jų veikimo teisėkūroje būdui tirtų įvykių atlikimo metu), tai reiškia, kad jie nesudarė kliūčių savo karjeroms, kurią pagal mūsų Konstituciją nulemia Prezidentas ir Seimas, priešingai, politikai gali pagrįstai tikėtis, kad jei iš verslo „skolinsis“ ar „gaus nuolaidų“, tai nebūtinai bus vertinama kaip politinė korupcija, kaip tai nustato šiuo metu galiojančio baudžiamojo kodekso straipsniai.

Aštunta, o ką gi daryti, jei visgi dalies visuomenės vidiniai lūkesčiai, kad tokie veiksmai, apie kuriuos sužinojome iš bylos medžiagos, bus pripažinti nusikaltimu, teismų nebus patvirtinti. Neverta jaustis, kad esate apgauti, nes Lietuvos valstybė jau laimėjo: (i) ne todėl, kad kažkas mano, kad jau yra pademonstruota, „kad teismas klauso tik įstatymo, o išorės spaudimas sprendimų priėmimui įtakos neturi“ ( ar teismas teisingai išgirdo įstatymą, ar jų vidinis įsitikinimas yra pagrįstas ir nešališkas dar tik paaiškės po aukštesnių instancijų teismų sprendimų), o todėl, kad Lietuvos visuomenė ir iš šios bylos sužinojo, kaip veikė šios bylos personažai teisėkūros procese, t.y. visuomenės konstitucinė teisė gauti informaciją, įtvirtinta Konstirucijos 25 str., įgyvendinta, (ii) šia informacija kiekvienas norintis galės pasinaudoti, t.y. galės apsispręsti rinkimuose ar balsuoti už išteisintuosius politikus ir ar naudotis verslo, kuris tokiais būdais bendrauja su politikais, paslaugomis ir prekėmis, (iii) daliai politikų jau pakomentavus (neteisėtai, nes tai yra EŽTT pripažinta kaip spaudimas teismams, kurie dar nagrinės šią bylą), todėl kolega neteisus tvirtindamas, kad Seimo pirmininkė galėjo komentuoti teismo sprendimą, Seimo pirmininkė yra asmuo, kuris gali nulemti teisėjų karjerą ir jos pareiškimas buvo aiškus asmeninis suinteresuotumas dėl jos dalyvavimo politinės partijos, kuri yra išteisinta (tik pirmosios instancijos teismo), veikloje) teismo išteisinamąjį nuosprendį (jo neskundimo „protingumą“), kuriuo jie yra asmeniškai suinteresuoti, jie mums atskleidė savo požiūrį į tuos veiksmus, kuriuos atliko jos bendrapartiečiai, (iii) ir tai nėra tik kuklus visuomenės laimėjimas - laisvai ir sąmoningai priimti sprendimus savo valstybėje būnant tinkamai informuotam už išteisintuosius balsuojant ar nebalsuojant yra tik demokratinės visuomenės privilegija, kuri kartais pasiekiama ir tokiu būdu kaip šios bylos nagrinėjimo atveju.

Devinta, kolega tvirtina, kad „politikas, kaip ir bet kuris kitas fizinis asmuo, turi tokias pačias civilines teises ir pareigas (subjektiškumą), t. y. gali skolintis pinigines lėšas iš bankų (finansinių institucijų), ar iš kitų fizinių asmenų. Teismas nurodo, kad piniginių lėšų skolinimasis nėra nusikalstama veika“, - su kuo negaliu sutikti. Šiuo metu galioja bent keli baudžiamojo kodekso straipsniai, kurie leidžia vertinti tokias „paskolas“ arba „suteiktas nuolaidas“ kaip politinę korupciją. Ne pati paskola daro ją korupcine, o kitos aplinkybės, t.y. kiti politiko ir skolintojo susitarimai ir veiksmai. Tai tokioms „paskoloms“ yra tam tikri apribojimai ir jų subjektiškumas gali būti įvertintas ir pagal baudžiamąjį kodeksą. Tiems, kuriems rūpi mūsų valstybės skaidrumas ir jo nulemta tolesnė socialinė, ekonominė ir politinė pažanga, neturėtų kilti abejonių, kad politikai negalėtų skolintis iš privačių asmenų, tokios informacijos nedelsiant neatskleisdami savo rinkėjams ir visai visuomenei ir tokias nuostatas sujungiant su lobistinės veiklos įstatymų, kuriame neteisėta (inter alia nedeklaruota)lobistinė veikla būtų tinkamai kriminalizuota.

Dešimta, vertinant šios bylos reikšmę Lietuvos valstybei, reikia vadovautis lūkesčiu, kad viskas dar tik prasideda ir visuomenė bet kokiu bylos baigties atveju tik laimės. Tada nebus kuo nusivilti. Pirmosios instancijos teismas tik išspyrė bylos kamuolį į aukštesnes instancijas bei į Seimo ir teisės profesionalų pusę. Jiems dar teks pasisakyti kaip spręsti šią bylą yra teisinga. Išteisintieji patyrė ir toliau patirs reputacinę žalą nepriklausomai nuo to ar jie kalti ar ne pagal veiksmų padarymo metu galiojusį baudžiamąjį kodeksą. Išteisinamasis nuosprendis jų nepadaro teisingumo kankiniais, o tik nekaltais. Jie patys yra savo atsilikusio požiūrio į valstybę, teisę, politiką ir verslą įkaitai ir kankiniai. Ir tai kas jiems nutiko, atsidūrus šioje byloje, taip pat yra teisingumas.