Ūkininkas prieš Nacionalinę mokėjimo agentūrą

Atnaujinta: kov 7


Administracinė byla Nr. eA-204-602/2021


LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS


NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU


2021 m. vasario 3 d.

Vilnius



Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. SKP-58 „Dėl išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo turizmo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ susigrąžinimo ir sutarties nutraukimo“ (toliau – ir Sprendimas).


Pareiškėjo nuomone, NMA nepagrįstai nusprendė nutraukti sudarytą paramos sutartį ir susigrąžinti visą išmokėtą paramą – 199 706,61 Eur. Ginčijamame Sprendime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, o konstatuoti pažeidimai arba nebuvo padaryti, arba yra nereikšmingi. Sprendimas yra formalus, jo įgyvendinimas sukeltų pareiškėjui itin dideles pasekmes, o taikoma poveikio priemonė akivaizdžiai neproporcinga. Sprendimas neatitinka teismų praktikos, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes jis grindžiamas klaidingai konstatuotomis aplinkybėmis bei neaišku, kaip konkrečiai pasireiškė neva padaryti pažeidimai.


Pareiškėjas teigė, jog atsakovo išvadą, kad pareiškėjas kaimo turizmo sodyboje nevykdo veiklos, paneigia dokumentai, įrodantys, jog jis moka komunalinius mokesčius, išrašo sąskaitas už turistų apgyvendinimą, nuolat perka papildomą įrangą, samdo darbuotojus ir pan. Patikrinimo metu Agentūros darbuotojų padarytos nuotraukos, taip pat antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas paneigia Sprendime nurodytas aplinkybes, jog kambariai sodyboje nėra apstatyti baldais, nėra virtuvės įrangos, nesumontuoti šviestuvai, neatlikti aplinkos tvarkybos darbai ir pan. Akcentavo, kad Agentūra nuotraukas darė kovo mėnesį, kai aplinka atrodė ne tiek patraukliai kaip vasarą, dėl meteorologinių sąlygų buvo objektyviai sudėtinga nuolat vykdyti tam tikrus aplinkos tvarkymo darbus, be to, žiemos laikotarpiu esant mažiau arba išvis nesant turistų, nuolatinių aplinkos tvarkybos darbų neverta atlikti.


Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu atmetė pareiškėjo Pareiškėjo skundą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundo reikalavimus, taip pat pridėti prie bylos naujus įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.


Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas Sprendime nurodė, jog, atsižvelgiant į anksčiau aprašytus pažeidimus, vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.2, 197.3.14 papunkčiais ir kitomis teisės normomis, kuriose įtvirtinta poveikio priemonių taikymo galimybė (Įgyvendinimo taisyklių 67 p. ir kt.), pritarus Ministerijai, pareiškėjui taikoma visos išmokėtos 199 706,61 Eur paramos susigrąžinimo sankcija, nutraukiant Sutartį. Sprendžiant dėl poveikio priemonės pareiškėjui taikymo, Sprendime tik pacituojamos teisės normos, nepaaiškinant, kodėl nė nesvarstoma galimybė skirti pareiškėjui kitokią poveikio priemonę, pavyzdžiui, dalies paramos susigrąžinimą, nenutraukiant paramos sutarties, nors tokia alternatyvi galimybė minima Administravimo taisyklių 197.3 papunktyje. Sprendime nėra įvertinti konstatuotų pažeidimų pobūdis ir mastas (t. y. ar padaryti pažeidimai yra esminiai), kilę neigiami padariniai, pareiškėjo paaiškinimuose nurodytos aplinkybės apie pažeidimų priežastis (lėšų trūkumas) ir atliekamus aktyvius veiksmus siekiant, kad kaimo turizmo sodyba būtų visiškai įrengta ir joje realiai teikiamos projekte numatytos paslaugos, kitos reikšmingos aplinkybės, kurios galėtų būti laikomos lengvinančiomis arba sunkinančiomis pareiškėjo atsakomybę. Toks taikomos poveikio priemonės motyvavimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nėra suderinamas su gero viešojo administravimo ir objektyvumo principais bei sudaro kliūtis pareiškėjui veiksmingai pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Šis Sprendimo trūkumas laikytinas esminiu, sudarančiu teisinį ir faktinį pagrindą panaikinti minėtą ginčijamo administracinio akto dalį ir perduoti klausimą dėl poveikio priemonės pareiškėjui taikymo atsakovui spręsti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu neteisingai įvertino Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepagrįstai rėmėsi atsakovo tik teisme nurodytais argumentais, neištyrė Sprendimo turinio atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, nepaisant to, jog pareiškėjas rėmėsi šiais argumentais (be kita ko, tvirtindamas, kad jam skirta poveikio priemonė neindividualizuota ir neproporcinga), ir tokiu būdu pažeidė proceso teisės normas, kas galėjo lemti neteisingą bylos išsprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 1 d.).


Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo dalį, kurioje pareiškėjui skirta poveikio priemonė – visos paramos susigrąžinimas, nutraukiant paramos sutartį, ir perduoti poveikio priemonių pareiškėjui už šiame sprendime nustatytus pažeidimus skyrimo klausimą Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos nagrinėti iš naujo.


Peržiūrų: 9