Žurnalistų žodžio laisvė

Žiniasklaidos teisė Priimtas teismo sprendimas CK 2.24 straipsnis reglamentuoja asmens garbės ir orumo gynybos būdus, subjektus, kurie gali kreiptis į teismą ir kurie atsakingi, prezumpcijas, ikiteismines ginčų nagrinėjimo procedūras, atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygas, sankcijas už teismo sprendimų nevykdymą. Įvertinus Teiginio II turinį, kuriame nurodyta atsakovo nuomonė apie ieškovo neigiamą požiūrį į tam tikrus asmenis, darytina išvada, jog toks teiginys negali pažeisti jokių CK 2.24 straipsnio normų, todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje laikomas nepagrįstu ir netenkinamas.

Ieškovui pareiškus reikalavimą konstatuoti, jog atsakovo paskelbta nuomonė neturi faktinio pagrindo, teismo vertinimu, pagal analogija su CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, turi būti laikoma, jog atsakovo nuomonė neturi faktinio pagrindo, jeigu atsakovas neįrodo priešingai. Atsakovas Teiginio II faktinį pagrindą grindė 3 šaltiniais: liudytojų liudijimais po filmavimo, byloje pateiktu vaizdo įrašu, kita surinkta medžiaga. Teismo vertinimu, vertinant nuomonės faktinį pagrindą turi būti vertinama ar buvo prielaidos tokiai nuomonei pareikšti. Skirtingi asmenys tam tikras faktines aplinkybes gali įvertinti skirtingai, padaryti iš jų skirtingas išvadas ir išreikšti skirtingas nuomones, todėl tai, jog iš faktų padarytos išvados neatitinka tikrovės, kitų asmenų padarytų išvadų, nereiškia, jog nuomonė išreikšta neturint faktinio pagrindo, nes priešingai būtų apribota asmens konstitucinės teisė turėti ir laisvai reikšti savo įsitikinimus.

Peržiūrų: 1

©2020 by Advokatas Dr. Algimantas Šindeikis. Proudly created with Wix.com