top of page

Žvalgybos kontrolierių įstatymų nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, bet Konstitucija pažeista




Konstitucinis Teismas 2022 gruodžio 29 d. nutarimo dėl žvalgybos kontrolierių ir Seimo kontrolierių įstatymų nuostatos, reglamentuojančios šių institucijų įgaliojimus nagrinėti pareiškėjų skundus dėl žvalgybos institucijų ir (ar) pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, neprieštarauja Konstitucijai, obiter dicta (teisiškai nesaistančios ir su sprendimu nesusijusios teismo pastabos) yra ne mažiau reikšminga dalis, nei nutarimo ratio decidendi (teismo sprendimą pagrindžiantys argumentai), nes nors ir negali sukelti teisinių, bet turėtų sukelti politines pasekmes.


Konstitucinis Teismas 2022 gruodžio 29 d. nutarimu vėl pamaitino Leviataną. Biblijinė pabaisa Leviatanas šių dienų politinėje filosofijoje yra visagalės, begalinės ir stiprios valstybės sinonimas. Filosofas Thomas Hobbes taip pavadino vieną iš savo knygų, kurioje pateikė savo požiūrį į valstybės galios ir piliečio laisvės santykį. Tas galingos valstybės ir sumenkinto piliečio santykis iki šiol randa savo gerbėjų ir demokratinėse valstybėse.



I. Ką ir ar pagrįstais argumentais nusprendė KT


KT nusprendė, kad Žvalgybos kontrolierių įstatymas, žvalgybos ombudsmeno pareigybė neapriboja Seimo kontrolierių pareigos tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, nes jam „priskirta kontroliuoti tik institucijų, vykdančių specifinę veiklą ir įgyvendinančių specialius uždavinius siekiant stiprinti Lietuvos nacionalinį saugumą, veiklos teisėtumą. Kadangi žvalgybos kontrolieriai veiks tik siauroje, itin specifinėje srityje.


Tokia KT išvada, grindžiama tuo, kad Konstitucijos 73 str. 3 dalis leidžia prireikus Seimui steigti ir kitas kontrolės institucijas. Tokių kitų institucijų jau yra įsteigta, pavyzdžiui, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucija.


Taigi jei Seimui reikia, Konstitucija ir KT sako, kad gali. Bet ar tikrai reikia perduoti piktnaudžiavimo ir biurokratizmo tyrimo funkciją, Konstitucijos tiesiogiai priskirtą Seimo kontrolieriams, kitai institucijai, kurios funkcijos daug platesnės ir veikla yra susijusi su Žvalgybos institucijų kasdiene kontrole?


Tokia KT išvada, visgi kelia pagrįstų abejonių, nes į KT buvo kreiptasi tik dėl Seimo kontrolierių pareigybės, susijusios su skundų dėl valstybės ir savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, kaip tai nustatyta Konstitucijos 73 str. 1 d., o Žvalgybos kontrolierių funkcijos yra daug platesnės ir jų veikla iš esmės bus susijusi su (i) Valstybės saugumo departamento – Seimui ir Respublikos Prezidentui atskaitingos valstybės institucijos ir (ii) Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos – krašto apsaugos ministrui pavaldžios krašto apsaugos sistemos institucijos (toliau abi – Žvalgybos institucijos), veiklos kasdiene kontrole.


Tokia abejonę dar labiau sustiprina tai, kad pats KT konstatuoja, kad Seimas negali kitoms kontrolės institucijoms priskirti tokių įgaliojimų, kuriais būtų iš esmės paneigti Konstitucijos 73 str. 1 d. įtvirtinti Seimo kontrolierių įgaliojimai tirti piktnaudžiavimą ir biurokratizmą, nes priešingai nei tvirtina KT nutarimo ratio decidendi, tokia Seimo kontrolieriaus funkcija Žvalgybos kontrolierių įstatymų buvo pilnai paneigta, ją pilnai perduodant Žvalgybos kontrolieriams.


KT taip pat tvirtina, kad įstatymų leidėjas, pagal Konstitucijos 73 straipsnio 3 dalį steigdamas tokias specializuotas kontrolės institucijas, privalo pagrįsti tokios institucijos steigimo poreikį ir negali joms priskirti tokių įgaliojimų, kuriais būtų iš esmės paneigti šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinti Seimo kontrolierių įgaliojimai.


KT nutarime naudoja Seimo kontrolierių įstatyme apibrėžtas biurokratizmo ir piktnaudžiavimo sąvokas, apibrėžtas Seimo kontrolierių įstatyme:


– biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.); biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai (2 straipsnio 1 dalis);

– piktnaudžiavimas – tokie pareigūno veiksmai ar neveikimas, kai jam suteikti įgaliojimai naudojami ne pagal įstatymus bei kitus teisės aktus arba savanaudiškais tikslais ar dėl kitokių asmeninių paskatų (naudojimosi tarnybine padėtimi, keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat tokie pareigūno veiksmai, kai viršijami suteikti įgaliojimai ar savavaliaujama (2 straipsnio 4 dalis).


Šiuose apibrėžimuose nustatomuose pareigūnų veiksmuose būtų sunku įžvelgti kokias nors sąsajas su Žvalgybos institucijų turimomis ir saugomomis valstybės paslaptimis. Nebent, kas nors nuspręstų, kad ir pats biurokratizmas ir piktnaudžiavimas Žvalgybos institucijose yra Lietuvos valstybės paslaptis. Bet tada vargu ar save galėtumėme laikyti vakarų demokratija.


Todėl Seimo kontrolieriams turėjo būti palikta jų konstitucinė funkcija tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo ir Žvalgybos institucijose, atsižvelgiant į tai, kad piktnaudžiavimas ir biurokratizmas negalėtų būti laikomi slapta nuo visuomenės valstybinės institucijos netinkama veikla. Opozicijos atstovai pagrįstai abejojo, ar žvalgybos kontrolieriaus pareigybė neapriboja Seimo kontrolierių pareigos tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo. Taigi ne tik apribojo, bet ir paneigė tokią Seimo kontrolierių funkciją Žvalgybos institucijose.


Taigi Žvalgybos kontrolierių įstatymo 11 straipsnio 3 punkte yra įtvirtinta žvalgybos kontrolieriaus pareiga vertinti ne tik žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų piktnaudžiavimą jiems suteiktais įgaliojimais, biurokratizmą viešojo administravimo srityje, bet ir žvalgybinės informacijos rinkimo ir žvalgybos metodų taikymo bei kitos žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiklos teisėtumą, galimo žmogaus teisių ir laisvių ar teisėtų interesų arba galimo asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo reikalavimų ar kitokius galimus žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje pažeidimus.


Konstituciniam Teismui neužkliuvo ir tai, kad pareigūnų piktnaudžiavimas ir biurokratizmas nėra tas pats, kas žvalgybos institucijos veiklos profesionali priežiūra. Bet nesismulkinta palikti bent dalį funkcijų Seimo kontrolieriams, viską galės daryti Žvalgybos kontrolierius.



II. Kodėl šio KT nutarimo obiter dicta yra reikšmingesnę nei ratio decidendi


Šiame KT nutarime konstatuota, jog, atsižvelgiant į tai, kad, pagal Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 2 dalį (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija), Seimo kontrolieriai nuo 2022 m. sausio 1 d. neturi įgaliojimų tirti žvalgybos institucijų veiklą, o Seimo nutarimu įsteigta Žvalgybos kontrolierių įstaiga yra neveikianti, nes Seimas nepaskyrė žvalgybos kontrolierių, taigi nepaskyrė ir Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovo bei atitinkamai nepatvirtino ir Žvalgybos kontrolierių įstaigos nuostatų, nuo 2022 m. sausio 1 d. iki šio Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos asmenų skundų dėl žvalgybos institucijų (jų pareigūnų) piktnaudžiavimo ir biurokratizmo negali nagrinėti nei Seimo kontrolieriai, nei Žvalgybos kontrolierių įstaiga.

Taigi, šios Seimo valdančioji dauguma iš esmės savo įstatymų leidybą jau greitai kaip metai visiškai užkirto kelią bet kokiai Žvalgybos institucijų veiklai. Nes Seimo kontrolierių įstatymas pakeistas, Žvalgybos kontrolierų įstatymas priimtas, bet Žvalgybos kontrolės institucija neįkurta.


Šiame kontekste KT Obiter dicta konstatuoja, kad pagal Konstituciją, inter alia pagal konstitucinį atsakingo valdymo principą, yra netoleruotina tokia situacija, kai žvalgybinę veiklą vykdančių valstybės institucijų ir jų pareigūnų veikla, inter alia vykdant valstybės apsaugos funkciją, nėra kontroliuojama nepriklausomos ir savarankiškai veikiančios kontrolės institucijos, nes, kaip konstatuota šiame nutarime, Seimo kontrolieriai nebeturi įgaliojimų tirti žvalgybos institucijų veiklą, o Žvalgybos kontrolierių įstaiga yra neveikianti.


Taigi, dabartinė Seimo valdančioji dauguma veikia neatsakingai, pažeidžia Konstituciją.


Keista ir neaišku tai, kad jei šios sudėties KT išdrįso obiter dicta pasakyti, kad Konstitucija visgi pažeista, lieka neaišku kodėl KT nutarime cituodamas Venecijos principą: valstybė turi susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie kenktų ombudsmeno institucijos nepriklausomumui (Venecijos komisijos 1, 24 punktai), pamiršta Seimui nepagrįstai suteiktą teisę paprasta balsų dauguma pašalinti Žvalgybos kontrolierių iš pareigų. Taip šią instituciją paverčiant paprastu politinės daugumos manipuliacijos įrankiu, o ne nepriklausoma institucija, ombudsmenu.



III. Kuklios, nuomonės teisine sąvoka apibrėžiamos ir debatams viešojo interesų klausimais priskirtinos, išvados ir subjektyvūs pastebėjimai su lengva ironija


A. Apibendrinat galima teigti, kad šios sudėties Konstitucinis Teismas toliau laikosi T.Hobbeso filosofinės linijos: politinės valdžios, jos institucijų gausos ir kompetencijų pločio, kaip įvardija KT – galių, keliamas pavojus vertinti kaip nepalyginamai mažesnius negu tuos valdžios trūkumas, kurie atsiranda iš jos gausos ir veikimo laisvės. Taigi Leviatanas vėl pamaitintas. Mokesčių mokėtojai laikykite paruoškite savo pinigines – teks jas vėl atverti naujoms išlaidoms išlaikant naujai kuriamą instituciją, kuria atliks ir tokią funkciją, kuri jau buvo priskirta kitai, seniai egzistuojančiai, Seimo kontrolierių institucijai.


B. Vargu ar šios sudėties KT ieškodamas subalansuoto sprendimo konstituciškai pateisinat dar vieną valstybinės institucijos įkūrimą ir be jos plačių ir manytina svarbių Žvalgybos institucijos priežiūros funkcijų kartu perduodant ir jau seniai egzistuojančios Seimo kontrolierių institucijos funkcijas (biurokratizmo ir piktnaudžiavimo tyrimas) vadovaujasi ir mūsų konstitucinėje jurisprudencijoje egzistuojančia liberalios demokratijos sąvoka. Bet jau tokio svarstymo požymių KT nutarimo tekste nėra. Liberalioje demokratijoje vargiai gali atsirasti nauja valstybinė institucija be rimtų svarstymo dėl jos reikalingumo ir būtinumo. Bent jau negalėtų būti pamiršta ar nutylėta, kad Žvalgybos kontrolieriai galės būti pašalinti iš savo pareigų paprasta Seimo narių dauguma.


C. Ankščiau tos pačios sudėties KT yra atleidęs Seimo kontrolierių tarnybą nuo pareigos apginti nepriklausomame teisme savo atsisakymą pradėti tyrimą pagal piliečių skundą. Tai tikėtina, kad nauja, Seimo kontrolierių instituciją pakeičianti Žvalgybos kontrolierių institucija turės panašų imunitetą nuo teisminės patikros.


D. Nei piktnaudžiavimas, nei biurokratija, pagal tai kaip jie yra apibrėžti įstatymų, nėra ir negali būti laikomi valstybės paslaptimi ar su ja susijusia informacija, todėl KT nutarimo ratio decidendi, kad yra konstituciškai pagrįsta perduoti Žvalgybos kontrolieriams biurokratizmo ir piktnaudžiavimo tyrimus, tiesiog neįtikina. Juolab, kad ir pačiame Žvalgybos kontrolierių įstatyme net nėra apibrėžta kas yra laikoma biurokratizmu ar piktnaudžiavimu. Tai neaišku kaip jie tirs tai, kas įstatyme neapibrėžta. Kita vertus, kuo mažiau kas nors apibrėžta, tuo lengviau valstybės institucijai tirti.


E. Tai, kad Žvalgybos kontrolierių įstatymas galioja jau metus, o kontrolieriai iki šiol nepaskirti, yra akivaizdus ir grubus konstitucijos atsakingo valdymo principo pažeidimas, už kurį yra atsakinga šio Seimo valdančioji dauguma. Dar įspūdingiau yra tai, kad Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto, kuris inter alia yra atsakingas už šį konstitucijos pažeidimą, pirmininkas yra siūlomas į KT teisėjus. Nereikia daug spėlioti ar toks paskirtas KT teisėjas surašytų tokius Obiter dicta dėl akivaizdaus Konstitucijos pažeidimo, kaip surašyta dabartinio KT 2022-12-29 nutarime. Ypač dėl savo paties Konstitucijos pažeidimų. Štai jums ir valdžių padalijimo bei teismų nepriklausomumo problemos gyvas ir aktualus pavyzdys.


F. Vertinant kodėl iki šiol nėra paskirti Žvalgybos kontrolieriai tenka pasitelkti matematiką ir jos paprasčiausią šaką – aritmetiką. Šio Seimo kadencija 2020 – 2024 metai. Jei Žvalgybos kontrolieriai bus paskirti paskutiniais šios Seimo kadencijos metais, kaip numatyta Žvalgybos kontrolierių įstatyme 5 metų kadencijai, sekantys bus skiriami tik po 5 metų, t.y. sekantis Seimas jų negalės skirti. Suveikus politinei švytuoklei tikėtina dabartiniai valdantieji tikisi vėl turėti Seimo daugumą ir vėl įgyti galimybę pasiskirti jiems tinkančius ir įtinkančius Žvalgybos kontrolierius. Kaip žinia žvalgyba yra rimtas dalykas. Todėl niekaip negali būti paleistas iš teisingų ir patikimų rankų.


G. Jei šios sudėties KT išdrįso obiter dicta pasakyti, kad Konstitucija visgi pažeista, lieka neaišku kodėl KT nutarime cituodamas Venecijos principą: valstybė turi susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie kenktų ombudsmeno institucijos nepriklausomumui (Venecijos komisijos 1, 24 punktai), pamiršta Seimui nepagrįstai suteiktą teisę paprasta balsų dauguma pašalinti Žvalgybos kontrolierių iš pareigų. Taip šią instituciją paverčiant paprastu politinės daugumos manipuliacijos įrankiu, o ne nepriklausoma institucija.


H. Ir visa tai yra valdančiosios daugumos politinė galios realizavimas per teisę. Ne per konstitucinę teisę, o per valdančios Seimo daugumos galios teisę nuspręsti ar jos laikytis ar ne.





15 peržiūrų
bottom of page