Atstovavimas ūkininkų teisminiame ginče dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo



Klaipėdos apygardos teismo 2022-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-4-538/2022



I. Bylos fabula


1. Ūkininkai, savarankiškai įregistravę ūkininkų ūkius, atsižvelgdami į tai, kad juos sieja artimi giminystės ryšiai bei į tai, kad atsakovas faktiškai nedirbo savo ūkininko ūkyje, bendradarbiavo ir vienas kitam neatlygintinai leisdavo naudotis ūkine technika ir ūkiniais pastatais. Ieškovai ir atsakovas tarpusavyje sudarė panaudos sutartis, kurių pagrindu neatlygintinai vienas kitam leido naudotis jiems priklausančia ūkine technika ir ūkiniais pastatais, tame tarpe ir pastatu – grūdų sandėliu. Šiame grūdų sandėlyje buvo laikomi tik ieškovams priklausantys grūdai. Atsakovas panaudos sutartį, kurios pagrindu leido ieškovams neatlygintinai naudotis grūdų sandėliu, vienašališkai nutraukė. Nutraukęs panaudos sutartį, atsakovas nesudarė ieškovams jokių galimybių atsiimti iš grūdų sandėlio jiems priklausančius grūdus. Ieškovai nurodė, kad neturi galimybių nustatyti, kiek grūdų yra likę atsakovo žinioje, todėl prašė atlyginti atsakovo pasisavintų grūdų vertę pinigais, kadangi turto priteisimas natūra šioje situacijoje taptų komplikuotas ir nebetektų prasmės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra nesąžiningas, nutraukdamas panaudos sutartį žinojo, kad grūdų sandėlyje yra laikomi ieškovams priklausantys grūdai, kuriuos parduodamas jis gauna pajamas, Ieškovai taip pat reikalavo iš atsakovo sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo panaudos sutarčių nutraukimo dienos.


II. Taikyta teisė


2. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis.

3. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

4. Teismai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 p.).

5. CK 6.237 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgytas turtas turi būti grąžintas natūra, o jeigu jis žuvęs ar sužalotas, atlyginama pinigais jo tikroji vertė, buvusi turto įgijimo metu, ir nuostoliai, atsiradę dėl vėlesnio turto vertės pasikeitimo. Turto įgijėjas atsako nukentėjusiam asmeniui už bet kokį turto pabloginimą ar trūkumą, įskaitant atsitiktinį, po to, kai įgijėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie nepagrįstą praturtėjimą ar turto įgijimą. Iki sužinojimo momento turto įgijėjas atsako tik už tyčią ar didelį neatsargumą.


III. Teismo sprendimas/nutartis


6. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, kuriuo priteista Ieškovams iš Atsakovo be pagrindo įgyto turto vertė, palūkanos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, žyminis mokestis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti.


17 peržiūrų