Konstitucinis Teismas
šį kartą išvalė Lietuvos teisinę sistemą nuo neteisėtos Seimo komisijos ir jos išvadų
Konstitucinis Teismas 2020-06-12 nutarime konstatavo, kad Seimas negali nustatyti tokių valstybinės svarbos klausimui ištirti būtinų Seimo laikinosios tyrimo komisijos uždavinių, iš kurių nebūtų aiškios šios komisijos tiriamos veiklos ribos ir (ar) kurių būtų neįmanoma įgyvendinti. Tokiu būdu Seimas priėmė Konstitucijai prieštaraujantį nutarimą sukurti laikinąją komisiją, o vėliau vėl pažeidžiant Konstituciją patvirtino šios komisijos išvadas. Toki būdu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komisijos pirmininkė narė A.Širinskienė ir kiti laikinosios komisijos nariai daugiau nei pusantrų metų užsiiminėjo antikonstitucine veikla.
Konstitucinis Teismas dar kartą pakartojo, kad konstitucinio teisinės valstybės principo esmė – teisės viešpatavimas, o konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai, neišskiriant nė teisėkūros subjektų.
Vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių
Aiškindamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinį, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad pagal šį principą teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia).
Konstitucinis teisinės valstybės principas, be kita ko, reiškia, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei. (Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad konstitucinis teisinės valstybės principas atsispindi ir konstitucinius atsakingo valdymo, valdžios atsakomybės visuomenei principus įtvirtinančiose Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalyse, kuriose nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus.
Pažymėtina, kad iš šio nutarimo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkto nėra aišku, kokių (kokios srities) kompetentingų institucijų veikla, susijusi su informacijos iš teisėsaugos ir žvalgybos institucijų gavimu ir šios informacijos pagrindu priimtais sprendimais, turi būti tiriama.
Svarbiausios Konstitucinio Teismo nutarimo išvados:
1. Konstituciją, inter alia jos 67, 76 straipsnius, konstitucinius atsakingo valdymo, teisinės valstybės principus, Seimas negali nustatyti tokių valstybinės svarbos klausimui ištirti būtinų Seimo laikinosios tyrimo komisijos uždavinių, iš kurių nebūtų aiškios šios komisijos tiriamos veiklos ribos ir (ar) kurių būtų neįmanoma įgyvendinti; Seimo laikinajai tyrimo komisijai pavedamas ištirti valstybinės reikšmės klausimas ir (ar) jam ištirti būtini jos uždaviniai taip pat negali būti suformuluoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos komisijai savo nuožiūra pasirinkti, kuriuos tyrimo uždavinius ir kokia apimtimi ji įgyvendins, taip nustatant savo atliekamo tyrimo ribas. Priešingu atveju Seimo laikinoji tyrimo komisija perimtų Seimo konstitucinius įgaliojimus apibrėžti tokiai komisijai pavedamą ištirti valstybinės svarbos klausimą ir nustatyti uždavinius, būtinus šiam klausimui ištirti.
2. Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo 1 straipsnyje nustatytas Seimo pavedimas Komisijai atlikti galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinį tyrimą vertintinas kaip nepakankamai apibrėžtas, neįmanomas atlikti ir sudarantis prielaidas Komisijai pačiai nustatyti atliekamo tyrimo klausimus.
3. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo įgaliojimai vykdyti konstitucinį teisingumą ir užtikrinti konstitucinį teisėtumą yra neatskiriami nuo konstitucinio teisinės valstybės principo imperatyvų (2018 m. birželio 19 d., 2019 m. balandžio 16 d. nutarimai). Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad tokie Konstitucinio Teismo konstituciniai įgaliojimai yra neatskiriami nuo iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio reikalavimo paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda). Šiame kontekste pažymėtina, kad, nustatęs, jog Konstitucijai prieštarauja pareiškėjo neginčijamas teisės aktas, kurį priimti sudarė prielaidas pareiškėjo ginčijamas teisės aktas, Konstitucinis Teismas privalo tai konstatuoti. Pažymėtina ir tai, kad jeigu Konstitucinis Teismas nekonstatuotų, jog Konstitucijai prieštarauja pareiškėjo neginčijamas teisės aktas, susijęs su pareiškėjo ginčijamu teisės aktu, tai neatitiktų Konstitucinio Teismo konstitucinės paskirties vykdyti konstitucinį teisingumą, garantuoti Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą.
4. Kaip minėta, konstitucinio teisingumo įgyvendinimas suponuoja tai, kad Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis) turi būti pašalintas iš teisės sistemos. Todėl Konstitucinis Teismas pagal Konstituciją privalo šalinti iš teisės sistemos visas antikonstitucines nuostatas, kurių prieštaravimas Konstitucijai paaiškėja nagrinėjamoje konstitucinės justicijos byloje.
5. Seimo 2020 m. gegužės 14 d. nutarimas, kuriuo pritarta Komisijos, kurios sudarymas yra antikonstitucinis, išvadai, vertintinas kaip nesuderinamas su iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiu reikalavimu paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda), taip pat iš konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų kylančio reikalavimo valstybės institucijoms vykdyti savo funkcijas vadovaujantis Konstitucija ir teise, tinkamai įgyvendinti Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus.
Dėl šio Konstitucinio Teismo nutarimo teisinių ir politinių pasekmių
Po šio KT nutarimo pasirodė opozicinių partijų atstovų pastebėjimai, kad „bet kuris save gerbiantis parlamentaras turėtų prisiimti politinę atsakomybę ir trauktis iš vadovaujamų pareigų“. „Parlamentarė, laužanti Konstituciją ir tuo pačiu pažeisdama teisės viršenybės principą, negali toliau vadovauti Teisės ir teisėtvarkos komitetui, nes taip diskredituoja ir savo, ir komiteto, ir viso šalies parlamento reputaciją“, – teigė M.Navickienė.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovės A.Širinskienės teigimu, pagal tokią logiką, konservatoriai turėtų išvis trauktis iš politikos, nes Konstitucinis Teismas prieštaraujančiais pagrindiniam įstatymui yra pripažinęs jų valdančiosios daugumos per ekonomikos krizę priimtus sprendimus dėl atlyginimų, pensijų mažinimo.
Belieka priminti, kad daugiau nei kelios dešimtys įstatymų normų, 2008 – 2010 metais Seimo priimtų kaip Andriaus Kubiliaus Vyriausybės Krizės įveikimo plano dalis, kurio autorė buvo ir tuometinė finansų ministrė Ingrida Šimonytė, Konstitucinio Teismo buvo pripažinti prieštaraujančiomis Konstitucijai. Todėl Tėvynės sąjungos Lietuvos konservatorių politinė partija vis dar išlieka labiausiai antikonstitucinei veiklai „nusipelniusi“ politinė jėga.
Vienas pagrindinių demokratijos principų yra valdžios kaita. Todėl rinkimuose išreikšdami savo valią piliečiai turi prisiminti kas yra piktnaudžiavimo valdžia čempionai ir iš valdžios olimpo juos pašalinti.