Europos Komisija prievartauja ES teisę nusilenkti politikai

Atnaujinta: 07-14



ES teisės aktų tekstai dažnai būna sudėtingi ir komplikuoti. Nėra parasta teisiniu tekstu sureguliuoti 27 valstybių ir jų 500 mln. gyventojų tarpusavio santykius bei politinį, ekonominį, kultūrinį santykį su trečiosiomis valstybėmis. Tam, kad juos suprasti reikia matyti platų kontekstą, įvertinti visus aktus, kurie reguliuoja vieną ar kitą klausimą. Tokiais atvejais reikia ir EK išaiškinimu. Teisininkai sutaria, kad teisės aktus aiškina teismas ar kitas teisiškai įpareigotas organas, kuris tą aktą taiko. Jei aiškintų visi, tai aiškinimų būtų ne vienas, ir iš tokio teisės akto nebūtų jokios naudos. Dažnai taip ir nutinka.


Tai neišvengiama teisės aktų infliacijos pasekmė. Kuo daugiau klausimų siekia sureguliuoti valstybė, ar šiuo atveju ES, tuo daugiau paragrafų, straipsnių, nuorodų sukuriama. Kuo menkesnės patirties ar atsakingumo teisinių tekstų autoriai, tuo jų tekstai mažiau suprantami. Kartais yra pagrįsta teigti, kad sąmoningai yra siekiama tekstą taip surašyti, kad paskui būtų galima jį taikyti ne taip, kaip mes jį perskaitome parašytą, o taip, kaip nuspręs tas, kas sau prisiskiria teisę tą teisinį tekstą aiškinti, t.y. ne tik konkretus taikytojas, bet tas, kuris yra viršuje. Čia ta pati situacija kaip ir Rusijoje: nors jos Konstituciją formaliai aiškina Konstitucinis teismas, tačiau aiškina taip, kaip reikia Kremliui.


Taip nėra ši kartą. Plieno ir geležies vežimo draudimas per Lietuvą iš Rusijos į Rusiją (Kaliningradas) ES Tarybos Reglamente (ES) Dėl ribojamų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (2014), yra aiškiai reglamentuotas ir priešingoms interpretacijoms nėra jokio pagrindo. Nebent Rusijos baimė aptemdo aiškintojų protą.


Reglamento Nr. 833/2014 3g straipsnis aiškiai draudžia ES valstybėms (per ES valstybes) „vežti [Reglamento] XVII priede išvardytus geležies ir plieno (juodųjų̨ metalų) produktus, jeigu jų̨ kilmės šalis yra Rusija arba jeigu jie eksportuojami iš̌ Rusijos į bet kurią kitą šalį“.


Reglamento 3l str. draudžia Rusijoje įsisteigusioms kelių transporto įmonėms transportuoti prekes keliais ES, be ko kita, vykstant tranzitu. Šiame str. numatytos išimtys: (3l-2b0 draudimas netaikomas kelių transporto įmonėms, vežančioms tranzitu gabenamas prekes per Sąjungą tarp Kaliningrado srities ir Rusijos, jeigu tokių prekių transportavimas nėra draudžiamas pagal kitas šio reglamento nuostatas.


Kaip jau žinome iš 3g str. yra draudžiama vežti geležies ir plieno produktus.


Čia yra svarbios dvi šiame Reglamente (3g-1-c) nustatytų draudimų išimčių sąvokos, į kurias reikia atsižvelgti, aiškinat reglamentą: (i) draudimas vežti yra taikomas Rusijoje įsisteigusioms kelių transporto įmonėms, (ii) draudimas galioja vežant prekes keliais.


Tai leidžia nedviprasmiškai sakyti, kad vežti negali Rusijoje įsisteigusios įmonės. Tačiau iš Reglamento nėra aišku ar toks draudimas yra taikomas vežant geležinkeliu.


Pagal LR kelių įstatyme nustatytą kelių sąvoką Kelias – tai inžinerinis statinys transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kaip suprantame geležinkelis nėra skirtas pėsčiųjų eismui, tai galime spręsti, kad geležinkelis nėra kelias.


Taigi, jei geležies ir plieno produktų kilmės šalis yra Rusija, jų vežti negalima net ir tranzitu, nes Reglamento Nr. 833/2014 3l straipsnyje numatyta išimtis (Kaliningrado išimtis) šiems specifiniams produktams netaikoma.


Reglamento draudime (3g straipsnis) nėra kelio sąvokos, o yra tik bendras draudimas. Specialioje normoje (3l straipsnis), darančioje išimtį Kaliningradui, yra nustatyta Kelio sąvoka: 3l -1. Visoms Rusijoje įsisteigusioms kelių transporto įmonėms draudžiama transportuoti keliais ES teritorijoje, be kita ko, vykstant tranzitu. Ir išimtis: 3l-2 str. 1 dalyje nurodytas draudimas netaikomas kelių transporto įmonėms, vežančioms.


Kokią galime daryti išvadą iš Reglamento teksto. Ji vienareikšmiška. Rusijai draudžiama vežti (3g) geležies ir plieno produktus, jeigu jų kilmės šalis yra Rusija ir nesvarbu ar jie eksportuojami š Rusijos ar ne. Tai nulemia stebuklingas žodelis „arba“ : draudimas vežti (nenurodant šiame straipsnyje Kelio sąvokos) jei geležies ir plieno kilmės šalis yra Rusija galioja.


Reglamento Išimčių straipsnis (3l) apskritai negali būti taikomas tranzitui į Kaliningradą per Lietuvą, nes jis vyksta geležinkeliu, o ne keliu. Taigi, pagal Reglamentą Rusija negali vežti per Lietuvą geležies ir plieno (juodųjų metalų).



Komisija mažai kreipdama į savo Reglamento teksto turinį teikia tokius paaiškinimus:


Komisija toliau dėsto, kad pagal Reglamentą draudžiama vežti geležies ir plieno gaminius „jei jų kilmės šalis yra Rusija arba jos yra eksportuojamos iš Rusijos į bet kurią kitą šalį“. „Todėl gabenimas iš Rusijos į Rusiją per ES neturėtų būti draudžiamas, nes tai nereiškia gabenimo į „į bet kurią kitą šalį“. Tai reiškia, kad plieno gaminių, kurių kilmės šalis yra Rusija, tranzitui į Kaliningradą ir iš jo nuostatos netaikytinos“, – rašoma EK išaiškinime“. Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/naujame-dokumente-kitokia-ek-pozicija-del-tranzito-i-kaliningrada-ragina-daryti-viska-kad-jo-neliktu.d?id=90617893


Su kuo šį kartą susiduriame? Su teisei prieštaraujančiu, politiniu Reglamento teksto aiškinimu. T.y. EK, matyt, įtakojama didžiųjų ES valstybių, nenori papildomai eskaluoti konflikto su Rusija ir yra linkusi nusileisti dėl tranzito į Kaliningradą. Tai yra tas atvejis, kai teisė nusilenkia politikai. Ne pirmas, ir ne paskutinis atvejis. Gėdingas, bjaurus, smirdintis, todėl reikalaujantis greito teisino sutvarkymo. Priešingu atveju, teisės viršenybės principas yra ir liks tik mūsų politinis lozungas. Principas, ant kurio laikosi visos vakarų vertybės negali būti prievartaujamas, net ir karo akivaizdoje.


Ar Lietuva gali nesutikti su tokiu Reglamento aiškinimu ir reikalauti, kad būtų laikomasi Reglamento teisinio teksto turinio? Ar turėtų pradėti teisines procedūras dėl teisinės išvados gavimo iš EK ar vėliau iš ES Teisingumo teismo (turinčio teisines galias aiškinti ES teisės aktus)?


Lietuva gali ir nesutikti, bet tuomet, toks nesutikimas sukeltų ne tik papildomą konflikto su Rusija eskalavimą, bet ir būtų laikomas politiniu nelojalumu ES. Tokiu atveju atsidurtumėme keistoje padėtyje. Viena vertus, reikalaujame iš NATO didesnių valstybių savo saugumo garantijų, kita vertus, imamės veiksmų, kurie gilina konfliktą su Kremliumi.


Suprantame, kad Ukrainos karių krauju ir vakarų valstybių ginklais bei lėšomis ( mano vertinimu nepakankamomis) yra kasdien naikinama Rusijos kariuomenė ir jos galios mitas. Mes privalome būti besąlyginiai Ukrainos sąjungininkai, nes kiekvienas žuvęs Rusijos kareivis ir kiekvienas numuštas jų lėktuvas jau nepasieks ir Lietuvos. Galime pagrįstai tikėtis, kad Kremlius neturi šiandien realios galios pradėti dar vieną karą prieš NATO valstybę Lietuvą. Tačiau, negalime pamiršti, kad Kremliuje sėdi išprotėjęs diktatorius, kurio veiksmų nelemia nei racionalus protas, nei baimė. Todėl mūsų solidarumas su vakarų valstybėmis, jų pasitikėjimas mumis, mums yra kritiškai svarbus ir jo negalime prarasti.








192 peržiūros