Nuomininkas prieš valstybės instituciją

Priimtas teismo sprendimas Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje konstatavus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties 56-71 punktuose nurodytą proceso teisės pažeidimą (t. y. neatskleista bylos esmė dėl pagrindinės nuomininkės teisės į ginčo patalpas atsiradimo pagrindo iki 1996 metų nuomos sutarties sudarymo, nevertintas atsakovės įgytas turtinis santykis su gyvenamąja patalpa ir neanalizuotos ginčo patalpos nuomos sutarties sudarymo aplinkybės, nenagrinėtas atsakovės priešieškiniu pareikštas reikalavimas priteisti apeliantei kompensaciją už jos prarandamą žemės sklypą (aplink ginčo pastatą) kartu su priklausiniais, nors minėti reikalavimai buvo keliami ne nuomos sutarties, o faktinio ilgamečio žemės sklypo naudojimo pagrindu, nesiaiškinta, ar tikrai apeliantė visą šį laikotarpį naudojosi būtent 10 arų žemės sklypo plotu, nesiaiškinta, ar 2349 kv. m žemės sklypo, skyrimas atsakovei buvo siejamas būtent su atsakovės išsikėlimu iš ginčo patalpos, nevertinta, ar iš tiesų, kaip teigia atsakovė, pagal nacionalinį teisinį reguliavimą ji, jau nuo 1992 m. žinodama apie ginčo patalpų pertvarkymą visuomenės poreikiams, turėjo galimybę pasirinkti kompensavimo būdą: žemės sklypo įsigijimą lengvatinėmis sąlygomis arba priėmimą į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą ir lengvatinio kredito gyvenamojo namo ar buto statybai suteikimą (Butų privatizavimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktas), neanalizuota atsakovės sveikatos būklė ir neįsitikinta, ar tikrai savivaldybės siūlomas būstas yra pritaikytas atsakovės poreikiams), skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šių aplinkybių nustatymas dėl jų kiekio ir pobūdžio nėra galimas apeliacinės instancijos teisme, be to, gali būti pažeista dalyvaujančių byloje asmenų teisė į apeliaciją.

Peržiūrų: 3