Modernių technologijų naudojimas nustatant žemės ūkio pasėliams padarytą žalą
Administracinio teismo sprendimo motyvai dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo pasitelkiant modernias technologijas (droną) ir tokioms technologijoms keliamus metrologijos reikalavimus.
I. Bylos fabula:
1. Pareiškėjas XXXX medžiotojų klubas (toliau – ir pareiškėjas, Klubas) kreipėsi su skundu į teismą, nurodydamas, kad 2020 m. lapkričio 27 d. XXXX rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti (toliau – ir Komisija) posėdžio protokolo Nr. 3 (toliau – ir Protokolas) dalimi buvo nutarta, kad: „ <...> žala ūkininkui padaryta ir nuostoliai dėl šernų suniokoto kukurūzų lauko – 3 ha apskaičiuoti. Padaryta žala – 2396,85 Eur.”.
II. Taikyta teisė
2. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2020 m. lapkričio 27 d. posėdžio protokolo Nr. 3 dalies, kuria konstatuota, kad: „ <...> žala ūkininkui padaryta ir nuostoliai dėl šernų suniokoto kukurūzų lauko – 3 ha apskaičiuoti. Padaryta žala – 2396,85 Eur“ teisėtumo ir pagrįstumo.
3. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2019-12-20 iki 2021-01-01), Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtina Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika.
4. Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog Ūkininkas 2020 m. rugsėjo 28 d. Administracijai pateikė prašymą, kuriame prašoma atlyginti šernų padarytą žalą kukurūzų laukams. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog Klubas yra ginčo teritorijos medžioklės ploto vieneto naudotojas.
5. Vadovaujantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad Administracijos direktorius 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. A1-1225 „Dėl medžioklės gyvūnų padarytos žalos nuostolių apskaičiavimo komisijos sudarymo“ sudarė Komisiją iš keturių narių.
6. Žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalis).
7. Atsižvelgiant į Ūkininko 2020 m. rugsėjo 28 d. prašymą atlyginti šernų padarytą žalą kukurūzų laukams, Komisija 2020 m. spalio 1 d. atliko pažeisto kukurūzų lauko patikrą vietoje. Analizuojant Komisijos 2020 m. spalio 1 d. žemės ūkio pasėlių apžiūros aktą nustatyta, jog patikrinime dalyvavo visi keturi Komisijos nariai, Ūkininkas ir pareiškėjo atstovas XXXX. 2020 m. spalio 1 d. akte konstatuota, jog šiuo metu atlikti bendro žemės ūkio pasėlių būklės įvertinimo nėra galimybės, kadangi dar nėra nuimtas derlius. Nuspręsta atlikti pakartotinę patikrą vietoje kai pažeistame lauke bus nuimtas kukurūzų derlius.
8. Pakartotinė pažeisto kukurūzų lauko patikra vietoje atlikta 2020 m. spalio 23 d. Patikros vietoje nustatytos aplinkybės įformintos Akte. Akte teigiama, jog patikrinimo metu dalyvavo keturi Komisijos nariai, Ūkininkas ir trys pareiškėjo atstovai. Akte nurodyta, jog buvo patikrinti 3 bareliai nepažeistų kukurūzų, o pažeistų plotų matavimas atliktas pasitelkiant droną. Pažymėtina, jog antstolis Kęstutis Košys taip pat dalyvavo 2020 m. spalio 23 d. patikroje vietoje ir 2020 m. spalio 23 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0118/20/008. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad iš vietovės esančios XXXX paleistas į orą UAB „XXXX“ dronas. Dronas pagal jo valdytojo nustatytą užduotį iš oro išžvalgė ir fiksavo kukurūzais užsėtus žemės plotus, priklausančius Ūkininkui. Komisijos nariai, trijose skirtinguose vietose, naudojant sertifikuotą liniuotę, išmatavo po vieną kvadratinį metrą skirtinguose kukurūzų lauko vietose ir atliko kukurūzų stiebų bei burbuolių skaičiavimą ir išmatavo pasirinktinai paimtų kukurūzų burbuolių įlgį. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu Ūkininkas, visiems dalyvaujantiems asmens parodė konkrečias vietas, kur aiškiai vizualiai matomi išguldyti kukurūzų stiebai su burbuolėmis. Užbaigus kukurūzų lauko fiksavimą iš oro, dronas buvo supakuotas į jam skirtą pakuotę, pristatytas į XXXX paštą ir registruota pašto siunta išsiųstas į UAB „XXXX“ buveinę.
9. Komisija 2020 m. lapkričio 27 d. vykusio posėdžio metu surašė Protokolą. Jame teigiama, kad Komisija nagrinėjo ūkininko 2020 m. rugsėjo 28 d. prašymą, susipažino su jo pateiktais dokumentais. Bendru ūkininko ir Klubo atstovo susitarimu, UAB „XXXX“ drono pagalba buvo atlikti sunaikintų pasėlių matavimai. Taip pat Komisija atliko 3 barelių matavimus nepažeistame kukurūzų ploto lauke. Šie matavimai atlikti pasėlių tankumo ir derlingumo nustatymui. Pabrėžiama, jog pasėliai atitinka geros būklės agrotechnikos reikalavimus, o sunaikintas pasėlių plotas – 3 ha. Protokole konstatuojama, jog ūkininkui padaryta žala siekia 2396,85 Eur.
10. Remiantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalimi šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui. Pareiškėjas skunde neneigia savo, kaip medžioklės ploto naudotojo, pareigos atlyginti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės savininkui, tačiau laikosi pozicijos, kad Protokolas yra nemotyvuotas – jame nepateiktas jo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindas, nepateikta informacija kaip buvo nustatytas sunaikintų žemės ūkio pasėlių plotas, apskaičiuotas ūkininko patirtos žalos dydis. Pareiškėjo nuomone Komisija apskaičiuodama žalos dydį nukrypo nuo Metodikoje reglamentuotų taisyklių.
11. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimo dėl žalos atlyginimo turiniui taikytini ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (nagrinėjamu atveju aktualus Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnis) reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 dalis). Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, nes tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012, 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014, 2015 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-218-602/2015).
12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1198-520/2018). Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-1605/2012; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-311-525/2016).
13. Metodikos 7 punktas reglamentuoja, jog Žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas. Žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje (ŽŪMPRIS) skelbiamos einamųjų metų spalio antrosios savaitės Grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų (iš augintojų ir kitų vidaus rinkos ūkio subjektų) suvestinėje ataskaitoje (pagal formą GS-1) nurodytos vidutinės kainos eurais už toną (kaina su nuoskaitomis po valymo ir džiovinimo ir su priemokomis). Tų kultūrų produktams, kurių supirkimo rinkos kainų nustatyti neįmanoma, žalos piniginė išraiška apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais kasmet tvirtinamas Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas (Metodikos 10 punktas).
14. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą akivaizdu, jog medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams apskaičiuojama nustačius šias aplinkybes – plotą, kuriame pasėlis yra pakenktas, pasėlio pakenkimo intensyvumą ir dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos netekto derliaus kiekį. Plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (Metodikos 7.1 papunktis). Pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas remiantis Metodikos 7.2 papunktyje nustatyta formule, o derliaus netekimas apskaičiuojamas vadovaujantis Metodikos 8 punkte nurodyta formule.
15. Iš Protokolo turinio matyti, kad Komisija apsiribojo tik pakenkto pasėlių ploto nurodymu ir bendru žemės ūkio pasėlių būklės įvertinimu. Protokole nėra nurodyta kaip buvo apskaičiuotas pakenktas žemės ūkio pasėlių plotas, nepateikta informacija apie pasėlio pakenkimo intensyvumą ar dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos Ūkininko netekto derliaus kiekio, kaip buvo apskaičiuota patirta žala. Protokole tik abstrakčiai teigiama, jog Ūkininkui padaryta žala apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-731 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2020 m. sąrašo patvirtinimo“ bei Statistikos departamento pateikta informacija apie žemės ūkio augalų derlingumą XXX rajone, tačiau nepateikti jokie duomenys, kurie pagrįstų apskaičiuotos žalos dydį.
16. Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualaus administracinio akto motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodyti pačiame administraciniame akte. Skundžiamo administracinio akto priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2018 ir kt.). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymą, teikiamų atsiliepimų ar kitų procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindai. Tik esant konkretiems skundžiamo administracinio akto priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam vertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1068/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4631-968/2019).
17. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą bei faktines aplinkybes konstatuotina, jog pareiškėjo teiginiai, kad Protokolas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų yra pagrįsti. Protokolas neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų – nemotyvuotas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra atlikta aiški teisinių santykių kvalifikacija.
18. Pareiškėjas savo skundą taip pat grindžia aplinkybe, jog nėra jokių įrodymų, kad ūkininko patirtos turtinės žalos dydis buvo apskaičiuotas naudojant priemones, atitinkančias Metrologijos įstatymo reikalavimus. Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog teisinio metrologinio reglamentavimo objektai yra: 1) matavimo priemonės, priskirtos teisinio metrologinio reglamentavimo sritims, nurodytoms šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje; 2) parduodant sveriamų, skaičiuojamų, matuojamų arba dozuojamų prekių kiekis; 3) produkto kiekis pakuotėje, matavimo indo tūris; 4) produkto kiekio pakuotėje ir matavimo indo tūrio kontrolės sistema.
19. Vadovaujantis 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos atliekant matavimus, kai nuo matavimo rezultatų priklauso baudžiamosiose, administracinių nusižengimų ar civilinėse bylose skiriamos baudos arba turtinės žalos atlyginimo dydis. Matavimo priemonės, patenkančios į techninių reglamentų taikymo sritį, teisinį metrologinį patvirtinimą sudaro matavimo priemonės atitikties įvertinimas, matavimo priemonės patikra (periodinė, neeilinė) ir kiti techniniuose reglamentuose nustatyti veiksmai. (Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). Fiziniai ir juridiniai asmenys, jų filialai, padaliniai, kurie patiekia ir tiekia rinkai, įrengia ir naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas teisinis metrologinis patvirtinimas (Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 3 dalis).
20. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog viešosios teisės srityje, apskaičiuojant patirtos turtinės žalos dydį, privaloma naudotis matavimo priemonėmis kurioms yra atliktas teisinis metrologinis įvertinimas, patvirtinimas, patikra ir kiti techniniuose reglamentuose nustatyti veiksmai. Pareigą atlikti minėtus veiksmus turi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie savo veikloje naudoja teisinio metrologinio reglamentavimo matavimo priemones. Kaip ir anksčiau minėta, ginčo teritorijos matavimai buvo atlikti Komisijos narių bei pasitelkiant UAB „XXXX“ droną. Analizuojant antstolio 2020 m. spalio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinį nustatyta, jog Komisijos nariai, naudodamiesi sertifikuota liniuote, išmatavo po vieną kvadratinį metrą skirtinguose kukurūzų lauko vietose ir atliko kukurūzų stiebų ir burbuolių skaičiavimą.
21. Pažymėtina, kad minėtame protokole nėra informacijos apie tai ar UAB „XXXX“ naudotas dronas atitinka Metrologijos įstatyme nustatytus reikalavimus. Tokia informacija nepateikta ir teismui. Įvertinus minėtas faktines aplinkybes darytina išvada, jog Komisija skaičiavimus atliko metrologinę patikrą turinčia liniuote, tačiau duomenų, kad matavimui UAB „XXXX“ pasitelkto drono įrenginiai turi metrologinę patikrą, tokių duomenų nepateikta. Administracija atsiliepime teigia, jog apskaičiuojant Ūkininko patirtos turtinės žalos dydį buvo remiamasi UAB „XXXX“ pateiktais matavimais, todėl konstatuotina, kad pareiškėjo skundo teiginiai, jog žalos dydis buvo apskaičiuotas naudojant nesertifikuotas matavimo priemones, yra pagrįsti.
22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
III. Priimtas sprendimas
Pareiškėjo XXXX medžiotojų klubo skundą tenkinti.
Panaikinti XXXX rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 2020 m. lapkričio 27 d.
posėdžio protokolą Nr. 3. Pareiškėjui XXXX medžiotojų klubui iš atsakovės XXXX rajono savivaldybės administracijos
priteisti 1123,48 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir 23,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą.