top of page



Konstitucinis Teismas 2022 gruodžio 29 d. nutarimo dėl žvalgybos kontrolierių ir Seimo kontrolierių įstatymų nuostatos, reglamentuojančios šių institucijų įgaliojimus nagrinėti pareiškėjų skundus dėl žvalgybos institucijų ir (ar) pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, neprieštarauja Konstitucijai, obiter dicta (teisiškai nesaistančios ir su sprendimu nesusijusios teismo pastabos) yra ne mažiau reikšminga dalis, nei nutarimo ratio decidendi (teismo sprendimą pagrindžiantys argumentai), nes nors ir negali sukelti teisinių, bet turėtų sukelti politines pasekmes.


Konstitucinis Teismas 2022 gruodžio 29 d. nutarimu vėl pamaitino Leviataną. Biblijinė pabaisa Leviatanas šių dienų politinėje filosofijoje yra visagalės, begalinės ir stiprios valstybės sinonimas. Filosofas Thomas Hobbes taip pavadino vieną iš savo knygų, kurioje pateikė savo požiūrį į valstybės galios ir piliečio laisvės santykį. Tas galingos valstybės ir sumenkinto piliečio santykis iki šiol randa savo gerbėjų ir demokratinėse valstybėse.



I. Ką ir ar pagrįstais argumentais nusprendė KT


KT nusprendė, kad Žvalgybos kontrolierių įstatymas, žvalgybos ombudsmeno pareigybė neapriboja Seimo kontrolierių pareigos tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, nes jam „priskirta kontroliuoti tik institucijų, vykdančių specifinę veiklą ir įgyvendinančių specialius uždavinius siekiant stiprinti Lietuvos nacionalinį saugumą, veiklos teisėtumą. Kadangi žvalgybos kontrolieriai veiks tik siauroje, itin specifinėje srityje.


Tokia KT išvada, grindžiama tuo, kad Konstitucijos 73 str. 3 dalis leidžia prireikus Seimui steigti ir kitas kontrolės institucijas. Tokių kitų institucijų jau yra įsteigta, pavyzdžiui, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucija.


Taigi jei Seimui reikia, Konstitucija ir KT sako, kad gali. Bet ar tikrai reikia perduoti piktnaudžiavimo ir biurokratizmo tyrimo funkciją, Konstitucijos tiesiogiai priskirtą Seimo kontrolieriams, kitai institucijai, kurios funkcijos daug platesnės ir veikla yra susijusi su Žvalgybos institucijų kasdiene kontrole?


Tokia KT išvada, visgi kelia pagrįstų abejonių, nes į KT buvo kreiptasi tik dėl Seimo kontrolierių pareigybės, susijusios su skundų dėl valstybės ir savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, kaip tai nustatyta Konstitucijos 73 str. 1 d., o Žvalgybos kontrolierių funkcijos yra daug platesnės ir jų veikla iš esmės bus susijusi su (i) Valstybės saugumo departamento – Seimui ir Respublikos Prezidentui atskaitingos valstybės institucijos ir (ii) Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos – krašto apsaugos ministrui pavaldžios krašto apsaugos sistemos institucijos (toliau abi – Žvalgybos institucijos), veiklos kasdiene kontrole.


Tokia abejonę dar labiau sustiprina tai, kad pats KT konstatuoja, kad Seimas negali kitoms kontrolės institucijoms priskirti tokių įgaliojimų, kuriais būtų iš esmės paneigti Konstitucijos 73 str. 1 d. įtvirtinti Seimo kontrolierių įgaliojimai tirti piktnaudžiavimą ir biurokratizmą, nes priešingai nei tvirtina KT nutarimo ratio decidendi, tokia Seimo kontrolieriaus funkcija Žvalgybos kontrolierių įstatymų buvo pilnai paneigta, ją pilnai perduodant Žvalgybos kontrolieriams.


KT taip pat tvirtina, kad įstatymų leidėjas, pagal Konstitucijos 73 straipsnio 3 dalį steigdamas tokias specializuotas kontrolės institucijas, privalo pagrįsti tokios institucijos steigimo poreikį ir negali joms priskirti tokių įgaliojimų, kuriais būtų iš esmės paneigti šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinti Seimo kontrolierių įgaliojimai.


KT nutarime naudoja Seimo kontrolierių įstatyme apibrėžtas biurokratizmo ir piktnaudžiavimo sąvokas, apibrėžtas Seimo kontrolierių įstatyme:


– biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.); biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai (2 straipsnio 1 dalis);

– piktnaudžiavimas – tokie pareigūno veiksmai ar neveikimas, kai jam suteikti įgaliojimai naudojami ne pagal įstatymus bei kitus teisės aktus arba savanaudiškais tikslais ar dėl kitokių asmeninių paskatų (naudojimosi tarnybine padėtimi, keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat tokie pareigūno veiksmai, kai viršijami suteikti įgaliojimai ar savavaliaujama (2 straipsnio 4 dalis).


Šiuose apibrėžimuose nustatomuose pareigūnų veiksmuose būtų sunku įžvelgti kokias nors sąsajas su Žvalgybos institucijų turimomis ir saugomomis valstybės paslaptimis. Nebent, kas nors nuspręstų, kad ir pats biurokratizmas ir piktnaudžiavimas Žvalgybos institucijose yra Lietuvos valstybės paslaptis. Bet tada vargu ar save galėtumėme laikyti vakarų demokratija.


Todėl Seimo kontrolieriams turėjo būti palikta jų konstitucinė funkcija tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo ir Žvalgybos institucijose, atsižvelgiant į tai, kad piktnaudžiavimas ir biurokratizmas negalėtų būti laikomi slapta nuo visuomenės valstybinės institucijos netinkama veikla. Opozicijos atstovai pagrįstai abejojo, ar žvalgybos kontrolieriaus pareigybė neapriboja Seimo kontrolierių pareigos tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo. Taigi ne tik apribojo, bet ir paneigė tokią Seimo kontrolierių funkciją Žvalgybos institucijose.


Taigi Žvalgybos kontrolierių įstatymo 11 straipsnio 3 punkte yra įtvirtinta žvalgybos kontrolieriaus pareiga vertinti ne tik žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų piktnaudžiavimą jiems suteiktais įgaliojimais, biurokratizmą viešojo administravimo srityje, bet ir žvalgybinės informacijos rinkimo ir žvalgybos metodų taikymo bei kitos žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiklos teisėtumą, galimo žmogaus teisių ir laisvių ar teisėtų interesų arba galimo asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo reikalavimų ar kitokius galimus žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje pažeidimus.


Konstituciniam Teismui neužkliuvo ir tai, kad pareigūnų piktnaudžiavimas ir biurokratizmas nėra tas pats, kas žvalgybos institucijos veiklos profesionali priežiūra. Bet nesismulkinta palikti bent dalį funkcijų Seimo kontrolieriams, viską galės daryti Žvalgybos kontrolierius.



II. Kodėl šio KT nutarimo obiter dicta yra reikšmingesnę nei ratio decidendi


Šiame KT nutarime konstatuota, jog, atsižvelgiant į tai, kad, pagal Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 2 dalį (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija), Seimo kontrolieriai nuo 2022 m. sausio 1 d. neturi įgaliojimų tirti žvalgybos institucijų veiklą, o Seimo nutarimu įsteigta Žvalgybos kontrolierių įstaiga yra neveikianti, nes Seimas nepaskyrė žvalgybos kontrolierių, taigi nepaskyrė ir Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovo bei atitinkamai nepatvirtino ir Žvalgybos kontrolierių įstaigos nuostatų, nuo 2022 m. sausio 1 d. iki šio Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos asmenų skundų dėl žvalgybos institucijų (jų pareigūnų) piktnaudžiavimo ir biurokratizmo negali nagrinėti nei Seimo kontrolieriai, nei Žvalgybos kontrolierių įstaiga.

Taigi, šios Seimo valdančioji dauguma iš esmės savo įstatymų leidybą jau greitai kaip metai visiškai užkirto kelią bet kokiai Žvalgybos institucijų veiklai. Nes Seimo kontrolierių įstatymas pakeistas, Žvalgybos kontrolierų įstatymas priimtas, bet Žvalgybos kontrolės institucija neįkurta.


Šiame kontekste KT Obiter dicta konstatuoja, kad pagal Konstituciją, inter alia pagal konstitucinį atsakingo valdymo principą, yra netoleruotina tokia situacija, kai žvalgybinę veiklą vykdančių valstybės institucijų ir jų pareigūnų veikla, inter alia vykdant valstybės apsaugos funkciją, nėra kontroliuojama nepriklausomos ir savarankiškai veikiančios kontrolės institucijos, nes, kaip konstatuota šiame nutarime, Seimo kontrolieriai nebeturi įgaliojimų tirti žvalgybos institucijų veiklą, o Žvalgybos kontrolierių įstaiga yra neveikianti.


Taigi, dabartinė Seimo valdančioji dauguma veikia neatsakingai, pažeidžia Konstituciją.


Keista ir neaišku tai, kad jei šios sudėties KT išdrįso obiter dicta pasakyti, kad Konstitucija visgi pažeista, lieka neaišku kodėl KT nutarime cituodamas Venecijos principą: valstybė turi susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie kenktų ombudsmeno institucijos nepriklausomumui (Venecijos komisijos 1, 24 punktai), pamiršta Seimui nepagrįstai suteiktą teisę paprasta balsų dauguma pašalinti Žvalgybos kontrolierių iš pareigų. Taip šią instituciją paverčiant paprastu politinės daugumos manipuliacijos įrankiu, o ne nepriklausoma institucija, ombudsmenu.



III. Kuklios, nuomonės teisine sąvoka apibrėžiamos ir debatams viešojo interesų klausimais priskirtinos, išvados ir subjektyvūs pastebėjimai su lengva ironija


A. Apibendrinat galima teigti, kad šios sudėties Konstitucinis Teismas toliau laikosi T.Hobbeso filosofinės linijos: politinės valdžios, jos institucijų gausos ir kompetencijų pločio, kaip įvardija KT – galių, keliamas pavojus vertinti kaip nepalyginamai mažesnius negu tuos valdžios trūkumas, kurie atsiranda iš jos gausos ir veikimo laisvės. Taigi Leviatanas vėl pamaitintas. Mokesčių mokėtojai laikykite paruoškite savo pinigines – teks jas vėl atverti naujoms išlaidoms išlaikant naujai kuriamą instituciją, kuria atliks ir tokią funkciją, kuri jau buvo priskirta kitai, seniai egzistuojančiai, Seimo kontrolierių institucijai.


B. Vargu ar šios sudėties KT ieškodamas subalansuoto sprendimo konstituciškai pateisinat dar vieną valstybinės institucijos įkūrimą ir be jos plačių ir manytina svarbių Žvalgybos institucijos priežiūros funkcijų kartu perduodant ir jau seniai egzistuojančios Seimo kontrolierių institucijos funkcijas (biurokratizmo ir piktnaudžiavimo tyrimas) vadovaujasi ir mūsų konstitucinėje jurisprudencijoje egzistuojančia liberalios demokratijos sąvoka. Bet jau tokio svarstymo požymių KT nutarimo tekste nėra. Liberalioje demokratijoje vargiai gali atsirasti nauja valstybinė institucija be rimtų svarstymo dėl jos reikalingumo ir būtinumo. Bent jau negalėtų būti pamiršta ar nutylėta, kad Žvalgybos kontrolieriai galės būti pašalinti iš savo pareigų paprasta Seimo narių dauguma.


C. Ankščiau tos pačios sudėties KT yra atleidęs Seimo kontrolierių tarnybą nuo pareigos apginti nepriklausomame teisme savo atsisakymą pradėti tyrimą pagal piliečių skundą. Tai tikėtina, kad nauja, Seimo kontrolierių instituciją pakeičianti Žvalgybos kontrolierių institucija turės panašų imunitetą nuo teisminės patikros.


D. Nei piktnaudžiavimas, nei biurokratija, pagal tai kaip jie yra apibrėžti įstatymų, nėra ir negali būti laikomi valstybės paslaptimi ar su ja susijusia informacija, todėl KT nutarimo ratio decidendi, kad yra konstituciškai pagrįsta perduoti Žvalgybos kontrolieriams biurokratizmo ir piktnaudžiavimo tyrimus, tiesiog neįtikina. Juolab, kad ir pačiame Žvalgybos kontrolierių įstatyme net nėra apibrėžta kas yra laikoma biurokratizmu ar piktnaudžiavimu. Tai neaišku kaip jie tirs tai, kas įstatyme neapibrėžta. Kita vertus, kuo mažiau kas nors apibrėžta, tuo lengviau valstybės institucijai tirti.


E. Tai, kad Žvalgybos kontrolierių įstatymas galioja jau metus, o kontrolieriai iki šiol nepaskirti, yra akivaizdus ir grubus konstitucijos atsakingo valdymo principo pažeidimas, už kurį yra atsakinga šio Seimo valdančioji dauguma. Dar įspūdingiau yra tai, kad Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto, kuris inter alia yra atsakingas už šį konstitucijos pažeidimą, pirmininkas yra siūlomas į KT teisėjus. Nereikia daug spėlioti ar toks paskirtas KT teisėjas surašytų tokius Obiter dicta dėl akivaizdaus Konstitucijos pažeidimo, kaip surašyta dabartinio KT 2022-12-29 nutarime. Ypač dėl savo paties Konstitucijos pažeidimų. Štai jums ir valdžių padalijimo bei teismų nepriklausomumo problemos gyvas ir aktualus pavyzdys.


F. Vertinant kodėl iki šiol nėra paskirti Žvalgybos kontrolieriai tenka pasitelkti matematiką ir jos paprasčiausią šaką – aritmetiką. Šio Seimo kadencija 2020 – 2024 metai. Jei Žvalgybos kontrolieriai bus paskirti paskutiniais šios Seimo kadencijos metais, kaip numatyta Žvalgybos kontrolierių įstatyme 5 metų kadencijai, sekantys bus skiriami tik po 5 metų, t.y. sekantis Seimas jų negalės skirti. Suveikus politinei švytuoklei tikėtina dabartiniai valdantieji tikisi vėl turėti Seimo daugumą ir vėl įgyti galimybę pasiskirti jiems tinkančius ir įtinkančius Žvalgybos kontrolierius. Kaip žinia žvalgyba yra rimtas dalykas. Todėl niekaip negali būti paleistas iš teisingų ir patikimų rankų.


G. Jei šios sudėties KT išdrįso obiter dicta pasakyti, kad Konstitucija visgi pažeista, lieka neaišku kodėl KT nutarime cituodamas Venecijos principą: valstybė turi susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie kenktų ombudsmeno institucijos nepriklausomumui (Venecijos komisijos 1, 24 punktai), pamiršta Seimui nepagrįstai suteiktą teisę paprasta balsų dauguma pašalinti Žvalgybos kontrolierių iš pareigų. Taip šią instituciją paverčiant paprastu politinės daugumos manipuliacijos įrankiu, o ne nepriklausoma institucija.


H. Ir visa tai yra valdančiosios daugumos politinė galios realizavimas per teisę. Ne per konstitucinę teisę, o per valdančios Seimo daugumos galios teisę nuspręsti ar jos laikytis ar ne.







Šiandien Maskvoje atsisveikinama su Michailu Gorbačiovu.



Mirus M.Gorbačiovui Lietuvos viešojoje erdvėje pasirodė visa eilė pirmo ir vienintelio Sovietų Sąjungos prezidento politinių vertinimų. Tokius vertinimus pateikė ir mūsų valstybės politikai. Tiek aktyvūs, tiek baigę savo kadencijas. M.Gorbačiovo veiklos vertinimų apibendrinimų sekoje: „nusikaltėlis, sovietų sąjungos griovėjas, milijonų išlaisvintojas, melo ir prievartos imperijos naikintojas...<...>“, vyrauja ir užima pirmą vietą jo vertinimas kaip nusikaltėlio.


Griežtų M.Gorbačiovo politinio palikimo vertintojų poziciją apibendrina Krašto apsaugos ministro pozicija, paskelbta jo facebook paskyroje: „Jis buvo nusikaltėlis, įsakęs žiauriai malšinti taikius protestus Vilniuje, Tbilisyje, Alma Atoje, Baku ir kituose miestuose. Atgailos nebuvo. Tai toks prisiminimas, nors apie mirusius kalbama gerai arba nieko. Na ne šį kartą. Vienintelis finalinis pliusas – pasirašė Sovietų Sąjungos kapituliaciją“.


M.Gorbačiovas nėra nuteistas jokiame teisme. Nors buvo bandyta. Bet nesėkmingai. Dėl įvairių priežasčių. Tiek procesinio pobūdžio, t.y. Rusijos federacijai atsisakius teikti teisinę pagalbą kaltintojams ir pačiam kaltinamajam neatsakant, tiek materialaus pobūdžio – trūkstant akivaizdžių įrodymų, kad M.Gorbačiovas prisidėjo prie išsivadavimo judėjimo didvyrių mirčių.


Kaip žinia mūsų Konstitucijoje (31 ir 109 str.) yra nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Bet Lietuvos politika yra tik politika. Konstitucijos vertybės mūsų politikams dažnai nėra priimtinos. Ypač tais atvejais, kai tos vertybės nesutampa su politikų asmeniniais interesais. Konstitucijos ar teisės, jos viršenybės principo plačiąja prasme mūsų politikai nei pripažįsta, nei akceptuoja kaip neginčijama demokratijos vertybę.


Matyt, jau nebesužinosime įsakė ar neįsakė M.Gorbačiovas žudyti taikius protestuotojus. Teisybės ir pagarbos mirusiajam dėlei reikia atkreipti dėmesį į tai, ką apie šiuos įvykius ir savo dalyvavimą juose sakė ir liudijo pats M.Gorbačiovas. Jis praėjusios savaitės Laisvės radijo (svoboda.org) paskelbtame jo daug metų prieš jo mirtį interviu nurodė, kad jis, sužinojęs apie šiuos įvykius (inter alia 1991 m. sausio 13 d. įvykius Vilniuje), reikalavo iš generolo D.Jazovo pasiaiškinti, o jam atsakius, kad čia savaliauja vietinis Vilniaus karinis garznizonas, įsakė juos nedelsiant nutraukti.


Mirus paskutiniam Sovietų Sąjungos lyderiui Michailui Gorbačiovui, Vilniaus miesto apylinkės teismas nutraukė civilinę bylą dėl jo atsakomybės už Sausio 13-osios įvykius. Sovietų sąjungos prezidentas, gali būti savo veiksmais ar neveikimu prisidėjęs prie Vilniuje per sausio 13-osios įvykius žuvusių, kurių artimieji kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu dėl patirtos žalos atlyginimo, mirčių. Tuometinis Sovietų Sąjungos prezidentas gali būti atsakovų civilinėje byloje, panašiai kaip atsako valstybės tarnautojai už savo neteisėtus veiksmus ar dar privačių bendrovių darbuotojai, jei pavyksta įrodyti jų atsakomybę inter alia pagal darbo santykius reglamentuojančius įstatymus.


Teismas nutraukė bylą, kadangi pagal mūsų civilinio proceso kodekso 419 str. yra nustatytas tiek vienas atvejis darbo bylose kai mirus atsakovui toks teisių perėmimas yra galimas. T.y. darbuotojo procesinis teisių perėmimas galimas tik dėl darbo užmokesčio ar kitų išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo.

Nors byla dar nepasibaigė, tikėtina, kad Lietuvos teismai Lietuvos civilinio proceso kodekso esant straipsniui, numatančiame galimybes dėl teisių perėmimo, sakoma, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, o viena iš tokių priežasčių yra fizinio asmens mirtis, teismas tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas, procesinių teisių perėmimo šioje byloje nepripažins.


Nebus nei sąžininga, nei teisinga, jei Sausio 13 – osios žuvusių didvyrių artimiesiems nebus atlyginta jiems padaryta žala. Bet šios žalos atlyginimo klausimas galėtų būti sprendžiamas ir kitaip. Tokia žala turėtų būti atlyginta mūsų valstybės. O atlyginta žala pridėta prie bendros mūsų sąskaitos, kuri turi būti pateikta Sovietų sąjungos teisių perėmėjai – dabartinei Rusijai. Labai tikėtina, kad tokią galimybę turėsime, jei rimtai dirbsime, po Ukrainos galutinės pergalės prieš Rusiją. Jei Lietuvos valstybėje yra mokamos valstybinės pensijos net ir sovietmečio, ir mūsų išsivadavimo kolaborantams, lėšų turi atsirasti iš išsivadavimo kovų didvyrių artimiesiems.


Dabartinio pasaulio tironai, inter alia Kremliaus kleptokratas, rusofašizmo lyderis V.Putinas, M.Gorbačiovo reformų sukeltas pasekmes mato kaip savo valdomos dabartinės rusofašistinės imperijos griuvimo grėsmės įstorinę pamoką. Čia ir slypi jų didžiausios neapykantos M.Gorbačiovui priežastis – asmeninė pabaigos baimė.

M.Gorbačiovo politinė lyderystė tuometinėje sovietų sąjungoje, kuri buvo tautų kalėjimas ir blogio imperija, apraizgyta melu ir prievarta, pradėjo šimtų milijonų išsilaisvinimą ir leido gyventi saugesniame pasaulyje, pabaigė šaltąjį karą. Tai gerai suprantame šiandien, kai Rusijos imperija vėl grįžo į gūdžiausius sovietų imperijos laikus ir vėl tapo didele grėsme pasauliui, savo žiaurumu siekdama pralenkti tuometinę sovietų imperiją.


Nors pat M.Grobačiovas nei norėjo, nei numatė sovietų imperijos iširimą ir jos pabaigą, bet jo glastnost ir perestroika politika pradėjo ir nulėmė imperijos žlugimą ir mūsų išsilaisvinimą. Negalime atsisakyti matyti ir blaiviai žvelgti į matyti tai, kad 1989 – 1990 m. prasidėjęs antikomunistinis išsivadavimas rytų ir centrinėje Europoje įvyko, priešingai nei 1956 m. tuometinėje Čekoslovakijoje ar 1968 Lenkijoje, ir todėl, kad M.Gorbačiovas neturėjo ir nepanaudojo savo politinės valios tam, kad krauju užgniaužti šiuos išsivadavimo judėjimus, nors tokias galimybes režimo kontroliuojamos kariuomenės vadas turėjo. Branduolinio nusiginklavimo pradžia ir leidimas susivienyti Vokietijai taip pat yra M.Gorbačiovo politinis palikimas Europai. Kaip ir jam 1990 m. skirtos Nobelio taikos premijos paaukojimas Maskvoje įkurto dienraščio Novaja Gazeta leidybai. Šio laikraščio vyr. redaktorius Dmitry Muratov buvo apdovanotas Nobelio taikos premija 2021 m.


Keistas ir mūsų noras priversti Vakarus pamatyti M.Gorbačiovą kaip nusikaltėlį, o ne milijonų europiečių išlaisvintoją nuo komunizmo žiaurumų. Toks mūsų politikų noras tik parodo, kad nors ir esame pasaulio demokratijų elitinių NATO ir ES klubų narys, bet savo sąmonėje vis dar tebesame gūdi provincija, siekdama pasaulį matyti įstoriją tik per mūsų kančios prizmę.

Sumenkindami M.Gorbačiovo politinį palikimą mūsų laisvei bei nepriklausomybei, Lietuvos politikai tikisi atrodyti didesni ir reikšmingesni sovietų imperijos griuvimo fone. Pabrėžti savo asmeninį vaidmenį ir bandyti įtikinti visuomenę, kad ne M.Gorbačiovo, o jų veiksmai nulėmė sovietų imperijos žlugimą ir mūsų išsilaisvinimą. Tai nėra tiesa, bent jau visa tiesa.


Jei M.Gorbačiovas gali būti vadinamas nusikaltėliu, tai kaip turi būti vadinamas V.Putinas?


Atsisakymas į pasaulį ir savo vietą jame žvelgti ne iš provincialo, o iš pasaulio piliečio pozicijos kelia grėsmę mums patiems bei mūsų ateičiai. Tik atviras, blaivus ir visas gyvenimo spalvas, o ne tik praeities skausmuose ar praeities žygdarbiuose užstrigęs ir apmiręs, žvilgsnis, leidžia drąsiai ir energingai žengti į priekį ir matyti šio žengimą perspektyvą sugebant realistiškai vertinti tiek save, tiek pasaulį ir rasti pasaulyje jį praturtinančią ir papildančią Lietuvos vietą.


P.S. Ciatata iš iš M.Gorbačiovo kalbos jam įteikiant Nobelio taikos premiją 1991 m. birželio 5 d. Osle: "Gyvenimas kur kas turtingesnis ir sudėtingesis už pačius tobuliausius planus, kaip jį padaryti geresnį."


https://www.nytimes.com/2022/09/03/world/europe/mikhail-gorbachev-russia-funeral.html




Penktadienį savo pasirodymus Naisių fesitvalyje atšaukė „The Roop“ ir Donatas Montvydas. Tokį jų sprendimą nulėmė penktadienį R. Karbauskio paskelbta žinia, jog Seimo opozicija kreipsis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl suteikto valstybės vadovo statuso Vytautui Landsbergiui.


2022 m. birželio 30 d. Seimas priėmė įstatymą, kuriuo inter alia nutarė:


"2 straipsnis. Lietuvos valstybės vadovas. 1. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, pagal 1990 m. kovo 11 d. patvirtintą Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą būdamas aukščiausiuoju Lietuvos Respublikos pareigūnu, nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. lapkričio 25 d. turėjo ir vykdė konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus.

2. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas."


Seimas turi teisę priimti tokį įstatymą. Seimas pagal mūsų Konstituciją turi daug teisių. Bet supratimo ką jam reikia ir jo nereikia priminti – dažnai stinga. Ypač tada, kai Seime turi tvirtą daugumą ir pajunti politinę jėgą spręsti kaip tau patinka, o ne taip kaip reikėtų elgiantis išmintingai ir solidžiai, paisant Konstitucijos. Dauguma dažnai mano, kad kam tas supratimas ir sutarimas ar Konstitucijos reikalavimai, jei turi Seime daugumą.


Priminsiu kitos Seimo daugumos 2007 m. nutarimą: DĖL SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS J. ABROMAVIČIAUS ŽŪTIES TYRIMO APLINKYBĖMS NUSTATYTI IŠVADŲ, 2007 m. gruodžio 5 d. Nr. X-1350, Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:

1 straipsnis.

Pritarti Seimo laikinosios tyrimo komisijos J. Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms nustatyti išvadoms (pridedamos):

Inter alia:


„J. Abromavičiaus nužudymą galima vertinti kaip žmogžudystę, įvykdytą teroristinės organizacijos požymių turinčios grupės asmenų, kurie turėjo ir tebeturi ryšių su kai kuriais politinių Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių), Krikščionių demokratų ir buvusios Demokratų partijos tuometiniais ir dabartiniais vadovais bei kitais šių partijų nariais.“

Čia buvo kita dauguma. Tuometinė 2007 m. https://www.lrs.lt/docs3/kad5/w5_istorija.show5-p_r=787&p_k=1.html



Mano valstybėje. Valstybėje, kurioje gyvenu ir norėčiau gyventi, vietos turėtų užtekti visiems. Ir Naisių gerbėjams, ir matantiems Atkuriamojo Seimo pirmininką kaip Valstybės vadovą. Mūsų ateitis priklauso nuo to kaip sugebėsime gyventi ir sugyventi kartu. Gyvenimas kartu yra išbandomas tolerancija ir supratimu. Ir Konstitucijos laikymusi. Konstitucija yra tos taisyklės, kurios mums gali leisti pasiekti būtino solidarumo ir skurti mūsų valstybėje kokybišką demokratiją, kuri mums gali užtikrinti mūsų teisių apsaugą. Žinoma, jei taisyklių laikysimės.


Laisvoje šalyje nėra nieko blogo tame, kad yra Naisių festivalis, ir yra to festivalio organizatorių ir dalyvių pasaulėžiūra ir jos kritika. Nėra nieko blogo ir tame, kad Seimas priėmė įstatymą, pagal kurį Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. paskalbtas buvusiu atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovu. Bet nėra nieko blogo ir tame, kad Seime atsiranda jos narių ar partijų vadovų, kurie norėtų patikrinti tokio Seimo įstatymo atitikimą Konstitucijai. Toks elgesys teisinėje valstybėje yra teisėtas, o ar jo atitikimo Konstitucijai abejonės yra pagrįstos, paaiškėtų tik po Konstitucinio Teismo nutarimo. Nebent norėtumėme, kad Seimo dauguma turėtų teisę ką nors nuspręsti ar priimti įstatymą dėl asmens, kuriam Konstitucija negalioja. Bet tai jau būtų kito reiškinio požymiai. Ne teisės viršenybės, o antikonstitucinio režimo pasireiškimas.


Teisė kreiptis į teismą yra fundamentali žmogaus teisė. Tik atsilikusiose ar autokratinėse, diktatūrose tokia teisė yra atimama iš piliečių. Ar apribojama taip, kad iš jos lieka tik karikatūrą. Beje, tokiu keliu, mano nuomone, žengia dabartinės sudėties KT. Vienose bylose KT apskritai paneigia asmens teisę kreiptis į teismą (pvz. piliečių bylose prieš Seimo etikos ir procedūrų komisiją, Seimo kontrolierių) arba atsisako prašymo nagrinėjimo pateikiant miglotus ar net neatitinkančius tikrovės jo motyvus (pvz. Covid teisinis reguliavimas, Prezidento dekretas skiriant LAT teisėju asmenį, kuris nepateikė sveikatos pažymos ir neturi leidimo dirbti su slapta informacija). https://www.facebook.com/algimantas.sindeikis arba https://www.sindeikis.lt/naujienos


Atsižvelgiant į šio KT sudėtį į mūsų dabartinės Konstitucijos priėmimo datą, yra didelė tikimybė, kad KT nesiimtų nagrinėti šios bylos, nes tas įstatymas, kuriuo remiantis Seimas priėmė 2022 m. birželio 30 d įstatymą dėl valstybės vadovo statuso galiojo tik iki 1992 m. priimtos mūsų dabartinės Konstitucijos, kurioje atsirado ir KT institucija, kontroliuojanti įstatymų ir kitų teisės atitikti Konstitucijai. Tai abejotina ar KT turi teisę tikrinti įstatymo atitikimą Laikinajam pagrindiniam įstatymui ar juolab Laikinojo pagrindinio įstatymo atitikimą Konstitucijai, kuri įsigaliojo pasibaigus Laikinojo pagrindinio įstatymo įsigaliojimui.


Bet tai nereiškia, kad gali būtu paneigta tuo abejojančių konstitucinė teisė tai patikrinti KT. Žmonės turi teisę suklysti. Ir tai nėra smerktinas elgesys, jei jis neprieštarauja mūsų įstatymams.


Muzikantai ir dainininkai turi teisę dainuoti ir groti, bet turi ir teisę to nedaryti tiems, kurie jiems nepatinka ar nemoka. Tai jų valia. Tai jų saviraiškos ir laisvės pasirinkti savo profesiją teisė. Abi šios teisės garantuojamos mūsų Konstitucijos. Žinoma, jei menininkai sudarė sutartis ir įsipareigojo groti, ir sutartyse nenumatė, kad jie prieš koncertą likus kelioms dienoms turi teisę atsisakyti groti, esant bet kurioms ar numatytoms tokio atsisakymo sąlygoms, tai galima vertinti, kad jie nėra niekuo geresni nei už Naisių vasaros organizatorius, nei kitus, jų vertinimu, nevertus jų meno, dėl jų užsakovų politinio ar teisinio elgesio. Sudarytų sutarčių nesilaikymas civilizuotoje valstybėje nėra tas elgesys, kuriuo reikėtų didžiuotis. Senas romėnų teisės principas pacta sund servanda (sutarčių reikia laikytis) yra mūsų vakarų civilizacijos pagrindas, šiandien įtvirtintas net ir tarptautinėje Vienos konvencijoje dėl tarptautinių sutarčių laikymosi.


Net ir tokiu atveju, jei manai, kad tavo užsakovas nėra vertas pagarbos. Sutarčių nesilaikymo elgesys kyla iš ten pat, kur ir Naisių ideologija – viduramžiuose. Vaidilučių, krivių, raganų deginimo ir meldimosi stabams karalystėje. Arba Kremliuje, kuriam jokios sutartys neturi reikšmės. Tai visi tiek, kurie nesilaiko sutarčių, turėtų keliauti su Kremliumi ten pat kurs ir Rusijos laivas.


Manau, kad daugiau problemų nei Naisių festivalis, kreipimais į KT dėl Seimo priimto įstatymo mūsų valstybės dabarčiai ir jos ateičiai kelia tie, kurie siekia kitus mūsų valstybės piliečius ir viešojo diskurso dalyvius, kurių pozicijos ar nuomonės neatitinka jų asmeninių įsitikinimų ar politinių preferencijų, niekinti, menkinti, atimti ar paneigti jų konstitucines teises kreiptis į teismą ar pasisakyti ir net siekti pašalinti juos iš viešojo diskurso. Sveiki atvykę į jų tokiais veiksmais budinamą nacizmo ir komunizmo ideologijų atkūrimo aušrą.

bottom of page