Modernių technologijų naudojimas nustatant žemės ūkio pasėliams padarytą žalą


Administracinio teismo sprendimo motyvai dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo pasitelkiant modernias technologijas (droną) ir tokioms technologijoms keliamus metrologijos reikalavimus.


I. Bylos fabula:



1. Pareiškėjas XXXX medžiotojų klubas (toliau – ir pareiškėjas, Klubas) kreipėsi su skundu į teismą, nurodydamas, kad 2020 m. lapkričio 27 d. XXXX rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti (toliau – ir Komisija) posėdžio protokolo Nr. 3 (toliau – ir Protokolas) dalimi buvo nutarta, kad: „ <...> žala ūkininkui padaryta ir nuostoliai dėl šernų suniokoto kukurūzų lauko – 3 ha apskaičiuoti. Padaryta žala – 2396,85 Eur.”.



II. Taikyta teisė


2. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2020 m. lapkričio 27 d. posėdžio protokolo Nr. 3 dalies, kuria konstatuota, kad: „ <...> žala ūkininkui padaryta ir nuostoliai dėl šernų suniokoto kukurūzų lauko – 3 ha apskaičiuoti. Padaryta žala – 2396,85 Eur“ teisėtumo ir pagrįstumo.


3. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2019-12-20 iki 2021-01-01), Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtina Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika.


4. Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog Ūkininkas 2020 m. rugsėjo 28 d. Administracijai pateikė prašymą, kuriame prašoma atlyginti šernų padarytą žalą kukurūzų laukams. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog Klubas yra ginčo teritorijos medžioklės ploto vieneto naudotojas.


5. Vadovaujantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad Administracijos direktorius 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. A1-1225 „Dėl medžioklės gyvūnų padarytos žalos nuostolių apskaičiavimo komisijos sudarymo“ sudarė Komisiją iš keturių narių.


6. Žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalis).


7. Atsižvelgiant į Ūkininko 2020 m. rugsėjo 28 d. prašymą atlyginti šernų padarytą žalą kukurūzų laukams, Komisija 2020 m. spalio 1 d. atliko pažeisto kukurūzų lauko patikrą vietoje. Analizuojant Komisijos 2020 m. spalio 1 d. žemės ūkio pasėlių apžiūros aktą nustatyta, jog patikrinime dalyvavo visi keturi Komisijos nariai, Ūkininkas ir pareiškėjo atstovas XXXX. 2020 m. spalio 1 d. akte konstatuota, jog šiuo metu atlikti bendro žemės ūkio pasėlių būklės įvertinimo nėra galimybės, kadangi dar nėra nuimtas derlius. Nuspręsta atlikti pakartotinę patikrą vietoje kai pažeistame lauke bus nuimtas kukurūzų derlius.


8. Pakartotinė pažeisto kukurūzų lauko patikra vietoje atlikta 2020 m. spalio 23 d. Patikros vietoje nustatytos aplinkybės įformintos Akte. Akte teigiama, jog patikrinimo metu dalyvavo keturi Komisijos nariai, Ūkininkas ir trys pareiškėjo atstovai. Akte nurodyta, jog buvo patikrinti 3 bareliai nepažeistų kukurūzų, o pažeistų plotų matavimas atliktas pasitelkiant droną. Pažymėtina, jog antstolis Kęstutis Košys taip pat dalyvavo 2020 m. spalio 23 d. patikroje vietoje ir 2020 m. spalio 23 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0118/20/008. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad iš vietovės esančios XXXX paleistas į orą UAB „XXXX“ dronas. Dronas pagal jo valdytojo nustatytą užduotį iš oro išžvalgė ir fiksavo kukurūzais užsėtus žemės plotus, priklausančius Ūkininkui. Komisijos nariai, trijose skirtinguose vietose, naudojant sertifikuotą liniuotę, išmatavo po vieną kvadratinį metrą skirtinguose kukurūzų lauko vietose ir atliko kukurūzų stiebų bei burbuolių skaičiavimą ir išmatavo pasirinktinai paimtų kukurūzų burbuolių įlgį. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu Ūkininkas, visiems dalyvaujantiems asmens parodė konkrečias vietas, kur aiškiai vizualiai matomi išguldyti kukurūzų stiebai su burbuolėmis. Užbaigus kukurūzų lauko fiksavimą iš oro, dronas buvo supakuotas į jam skirtą pakuotę, pristatytas į XXXX paštą ir registruota pašto siunta išsiųstas į UAB „XXXX“ buveinę.


9. Komisija 2020 m. lapkričio 27 d. vykusio posėdžio metu surašė Protokolą. Jame teigiama, kad Komisija nagrinėjo ūkininko 2020 m. rugsėjo 28 d. prašymą, susipažino su jo pateiktais dokumentais. Bendru ūkininko ir Klubo atstovo susitarimu, UAB „XXXX“ drono pagalba buvo atlikti sunaikintų pasėlių matavimai. Taip pat Komisija atliko 3 barelių matavimus nepažeistame kukurūzų ploto lauke. Šie matavimai atlikti pasėlių tankumo ir derlingumo nustatymui. Pabrėžiama, jog pasėliai atitinka geros būklės agrotechnikos reikalavimus, o sunaikintas pasėlių plotas – 3 ha. Protokole konstatuojama, jog ūkininkui padaryta žala siekia 2396,85 Eur.


10. Remiantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalimi šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui. Pareiškėjas skunde neneigia savo, kaip medžioklės ploto naudotojo, pareigos atlyginti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės savininkui, tačiau laikosi pozicijos, kad Protokolas yra nemotyvuotas – jame nepateiktas jo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindas, nepateikta informacija kaip buvo nustatytas sunaikintų žemės ūkio pasėlių plotas, apskaičiuotas ūkininko patirtos žalos dydis. Pareiškėjo nuomone Komisija apskaičiuodama žalos dydį nukrypo nuo Metodikoje reglamentuotų taisyklių.


11. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimo dėl žalos atlyginimo turiniui taikytini ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (nagrinėjamu atveju aktualus Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnis) reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 dalis). Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, nes tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012, 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014, 2015 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-218-602/2015).


12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1198-520/2018). Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-1605/2012; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-311-525/2016).


13. Metodikos 7 punktas reglamentuoja, jog Žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas. Žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje (ŽŪMPRIS) skelbiamos einamųjų metų spalio antrosios savaitės Grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų (iš augintojų ir kitų vidaus rinkos ūkio subjektų) suvestinėje ataskaitoje (pagal formą GS-1) nurodytos vidutinės kainos eurais už toną (kaina su nuoskaitomis po valymo ir džiovinimo ir su priemokomis). Tų kultūrų produktams, kurių supirkimo rinkos kainų nustatyti neįmanoma, žalos piniginė išraiška apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais kasmet tvirtinamas Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas (Metodikos 10 punktas).


14. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą akivaizdu, jog medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams apskaičiuojama nustačius šias aplinkybes – plotą, kuriame pasėlis yra pakenktas, pasėlio pakenkimo intensyvumą ir dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos netekto derliaus kiekį. Plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (Metodikos 7.1 papunktis). Pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas remiantis Metodikos 7.2 papunktyje nustatyta formule, o derliaus netekimas apskaičiuojamas vadovaujantis Metodikos 8 punkte nurodyta formule.


15. Iš Protokolo turinio matyti, kad Komisija apsiribojo tik pakenkto pasėlių ploto nurodymu ir bendru žemės ūkio pasėlių būklės įvertinimu. Protokole nėra nurodyta kaip buvo apskaičiuotas pakenktas žemės ūkio pasėlių plotas, nepateikta informacija apie pasėlio pakenkimo intensyvumą ar dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos Ūkininko netekto derliaus kiekio, kaip buvo apskaičiuota patirta žala. Protokole tik abstrakčiai teigiama, jog Ūkininkui padaryta žala apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-731 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2020 m. sąrašo patvirtinimo“ bei Statistikos departamento pateikta informacija apie žemės ūkio augalų derlingumą XXX rajone, tačiau nepateikti jokie duomenys, kurie pagrįstų apskaičiuotos žalos dydį.


16. Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualaus administracinio akto motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodyti pačiame administraciniame akte. Skundžiamo administracinio akto priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2018 ir kt.). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymą, teikiamų atsiliepimų ar kitų procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindai. Tik esant konkretiems skundžiamo administracinio akto priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam vertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1068/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4631-968/2019).


17. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą bei faktines aplinkybes konstatuotina, jog pareiškėjo teiginiai, kad Protokolas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų yra pagrįsti. Protokolas neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų – nemotyvuotas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra atlikta aiški teisinių santykių kvalifikacija.


18. Pareiškėjas savo skundą taip pat grindžia aplinkybe, jog nėra jokių įrodymų, kad ūkininko patirtos turtinės žalos dydis buvo apskaičiuotas naudojant priemones, atitinkančias Metrologijos įstatymo reikalavimus. Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog teisinio metrologinio reglamentavimo objektai yra: 1) matavimo priemonės, priskirtos teisinio metrologinio reglamentavimo sritims, nurodytoms šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje; 2) parduodant sveriamų, skaičiuojamų, matuojamų arba dozuojamų prekių kiekis; 3) produkto kiekis pakuotėje, matavimo indo tūris; 4) produkto kiekio pakuotėje ir matavimo indo tūrio kontrolės sistema.


19. Vadovaujantis 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos atliekant matavimus, kai nuo matavimo rezultatų priklauso baudžiamosiose, administracinių nusižengimų ar civilinėse bylose skiriamos baudos arba turtinės žalos atlyginimo dydis. Matavimo priemonės, patenkančios į techninių reglamentų taikymo sritį, teisinį metrologinį patvirtinimą sudaro matavimo priemonės atitikties įvertinimas, matavimo priemonės patikra (periodinė, neeilinė) ir kiti techniniuose reglamentuose nustatyti veiksmai. (Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). Fiziniai ir juridiniai asmenys, jų filialai, padaliniai, kurie patiekia ir tiekia rinkai, įrengia ir naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas teisinis metrologinis patvirtinimas (Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 3 dalis).


20. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog viešosios teisės srityje, apskaičiuojant patirtos turtinės žalos dydį, privaloma naudotis matavimo priemonėmis kurioms yra atliktas teisinis metrologinis įvertinimas, patvirtinimas, patikra ir kiti techniniuose reglamentuose nustatyti veiksmai. Pareigą atlikti minėtus veiksmus turi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie savo veikloje naudoja teisinio metrologinio reglamentavimo matavimo priemones. Kaip ir anksčiau minėta, ginčo teritorijos matavimai buvo atlikti Komisijos narių bei pasitelkiant UAB „XXXX“ droną. Analizuojant antstolio 2020 m. spalio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinį nustatyta, jog Komisijos nariai, naudodamiesi sertifikuota liniuote, išmatavo po vieną kvadratinį metrą skirtinguose kukurūzų lauko vietose ir atliko kukurūzų stiebų ir burbuolių skaičiavimą.


21. Pažymėtina, kad minėtame protokole nėra informacijos apie tai ar UAB „XXXX“ naudotas dronas atitinka Metrologijos įstatyme nustatytus reikalavimus. Tokia informacija nepateikta ir teismui. Įvertinus minėtas faktines aplinkybes darytina išvada, jog Komisija skaičiavimus atliko metrologinę patikrą turinčia liniuote, tačiau duomenų, kad matavimui UAB „XXXX“ pasitelkto drono įrenginiai turi metrologinę patikrą, tokių duomenų nepateikta. Administracija atsiliepime teigia, jog apskaičiuojant Ūkininko patirtos turtinės žalos dydį buvo remiamasi UAB „XXXX“ pateiktais matavimais, todėl konstatuotina, kad pareiškėjo skundo teiginiai, jog žalos dydis buvo apskaičiuotas naudojant nesertifikuotas matavimo priemones, yra pagrįsti.


22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.



III. Priimtas sprendimas


Pareiškėjo XXXX medžiotojų klubo skundą tenkinti.

Panaikinti XXXX rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 2020 m. lapkričio 27 d.

posėdžio protokolą Nr. 3. Pareiškėjui XXXX medžiotojų klubui iš atsakovės XXXX rajono savivaldybės administracijos

priteisti 1123,48 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir 23,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą.







LAT sprendimas byloje dėl LR Vyriausybės kanceliarijos atsisakymo leisti žurnalistams susipažinti su pasitarimo posėdžio garso įrašu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-25 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-51 l/2021)


Bylos fabula:


Trumpai:

1. LR Konstitucijos 25 str. įtvirtinta žmogaus teisė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.


2. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekse yra nustatytas draudimas atsisakyti teikti informaciją žurnalistams:


547 straipsnis. Atsisakymas teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams ar trukdymas žurnalistams atlikti profesines pareigas 1. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų atsisakymas teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams, išskyrus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neskelbtiną informaciją, nenurodant atsisakymo priežasties, trukdymas žurnalistams atlikti profesines pareigas užtraukia baudą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 3. 2018-10-03 vyko LR Vyriausybės pasitarimas „Dėl Visuomenės informavimo įstatymo Nr. 1-4118 6, 46-1 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (TAP-18-1591) (18-11457)" (toliau - Pasitarimas), kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl LR Visuomenės informavimo įstatymo Nr. 1-4118 6, 46- l ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, kuriuo buvo siūloma, kad žurnalistai galėtų gauti Registrų centro duomenis neatlygintinai. Tačiau dėl neaiškių priežasčių šis Susisiekimo ministerijos pateiktas įstatymo projektas buvo atmestas ir Vyriausybės posėdžiui svarstyti neteiktas.

4. Pareiškėjos (žurnalistės Rita Miliūtė, Vilma Danauskienė), kurioms RC duomenys yra itin svarbūs bei reikšmingi vykdant profesinę veiklą, 2018-10-04 išsiuntė paklausimą LR Vyriausybės kanceliarijai (toliau - Kanceliarija) dėl galimybės susipažinti su Pasitarimo garso įrašu, tačiau 2018- 10-04 pareiškėja V. Danauskienė gavo Ministro Pirmininko patarėjo viešųjų ryšių klausimais Tomo Beržinsko atsakymą „Koordinuota akcija :) prašo visi be išimties. Neduosim". Tą pačią dieną Pareiškėjoms buvo pateiktas formalus Kanceliarijos atsakymas, kuriame nurodyta, jog Vyriausybės pasitarimai nėra viešai transliuojami, į juos kviečiami tik suinteresuoti asmenys. Kanceliarija taip pat nurodė, kad Vyriausybės pasitarimo garso įrašai ir jų tvarkymas nėra Vyriausybės kanceliarijai pavesta viešoji funkcija, todėl jie neskelbtini ir neteiktini.


5. Žurnalistės apskundė atsakymą Vilniaus regiono administraciniam teismui. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2020 priėmė neskundžiamą nutartį, kuria inter alia pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2018 m. spalio 4 d. atsisakymas pateikti informaciją apie Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. pasitarimą „Dėl Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 6, 46-1 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (TAP-18-1591) (18-11457)“, buvusią garso įraše, pažeidė pareiškėjų teisę gauti, rinkti ir skleisti informaciją.

6. Žurnalistės kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, siekiant pripažinti jas nukentėjusiomis, priteisti patirtą neturtinę žalą dėl negalėjimo atlikti savo profesinę pareigą rinkti, gauti ir skleisti informaciją. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atsisakė priimti pareiškėjų skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir įpareigojo pirmosios instancijos teismą pareiškėjų skundą nagrinėti iš naujo.

Išsamiai:


7. 2018-11-02 Pareiškėjos ir kiti žurnalistai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl atsisakymo pateikti 2018-10-03 LR Vyriausybės pasitarimo garso įrašą pripažinimo nepagrįstu; garso įrašo sunaikinimo pripažinimo neteisėtu bei sunaikinto garso įrašo atkūrimo ir pateikimo pareiškėjams. 2019-03-06 Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. el-1060-809/2019 nustatė, kad garso įrašas buvo sunaikintas 2018-10-05 d. 23 val., t. y. jau gavus Žurnalistų etikos inspektoriaus (ŽEIT) išaiškinimą, kad žurnalistai turi teisę susipažinti su Vyriausybės pasitarimų garso įrašais, tačiau teismas atmetė Pareiškėjų ir kitų žurnalistų skundą kaip nepagrįstą .


8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020-07-23 priėmė neskundžiamą nutartį, kuria inter alia pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2018 m. spalio 4 d. atsisakymas pateikti informaciją apie Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. pasitarimą „Dėl Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 6, 46-1 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (TAP-18-1591) (18-11457)“, buvusią garso įraše, pažeidė pareiškėjų teisę gauti, rinkti ir skleisti informaciją. Atmesti kitus šių pareiškėjų skundo reikalavimus.“


9. Atsižvelgiant į tai, kad LVAT nutartimi buvo konstatuota , jog Kanceliarija pažeidė Pareiškėjų teises gauti, rinkti ir skleisti informaciją, bei atsižvelgiant į tai, kad LVAT nutartimi buvo konstatuota, jog garso įrašo atkūrimas yra neįmanomas, dėl ko tampa nebeįmanoma apginti Pareiškėjų teisių atkuriant iki pažeidimo buvusią padėtį, Pareiškėjos Rita Miliūtė ir Vilma Danauskienė pateikė pareiškimą teismui dėl atsisakymo suteikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams ir trukdymo žurnalistėms atlikti profesines pareigas, bei prašė nustatyti asmenis, atlikusius ANK 547 straipsnio l dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei, juos nustačius , patraukti administracinėn atsakomybėn.


10. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjų Ritos Miliūtės ir Vilmos Danauskienės, atstovaujamų advokato Algimanto Šindeikio 2020-08-25 pareiškimas, kuriuo prašoma: ,,l. pripažinti pareiškėją Ritą Miliūtę ir pareiškėją Vilmą Danauskienę nukentėjusiomis; 2. pripažinti Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį ir/arba Vyriausybės kanclerį R.Stončaitį ir/arba Ministro Pirmininko patarėją T.Beržinską arba kitą atsakingą asmenį, padariusius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 547 str. (Atsisakymas teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams ar trukdymas žurnalistams atlikti profesines pareigas). 3. Pritaikyti administracinę nuobaudą asmeniui (-ims), padariusiam (-iems) administracinį nusižengimą , numatytą ANK 547 str. 4. Priteisti nukentėjusioms Pareiškėjoms po l 000 (vieną tūkstantį) eurų patirtą neturtinę žalą iš administracinį nusižengimą padariusio (padariusių) asmens (asmenų)."


11. Vilniaus miesto apylinkės teismas netenkino pareiškėjų Ritos Miliūtės ir Vilmos Danauskienės, atstovaujamų advokato Algimanto Šindeikio, pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos pagal ANK 547 straipsnio l dalį pradėjimo Ministrui Pi1mininkui Sauliui Skverneliui ir/ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleriui Algirdui Stončaičiui ir/ar Ministro Pirmininko patarėjui Tomui Beržinskui. Vilniaus apygardos teismas paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjų Ritos Miliūtės ir Vilmos Danauskienės atstovo advokato Algimanto Šindeikio apeliacinio skundo netenkino.


12. Pareiškėjos pateikė prašymą LAT atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, panaikinti skundžiamas teismų nutartis ir iškelti administracinio nusižengimo bylą, pripažinti pareiškėjas R. Miliūtę ir V. Danauskienęnukentėjusiosiomis, paskirti administracinę nuobaudą pagal ANK 547 straipsni ir priteisti R. Miliūtei bei V.Danauskienei po 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Pareiškėjų prašymas LAT buvo iš dalies patenkintas. Pirmosios instancijos teismas įpareigotas išnagrinėti Pareiškėjų skundą.


Taikyta teisė:


LAT konstatavo:


13. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio l dalies nuostata, kad teisingumą vykdo tik teismas, baudžiamojo proceso teisėje, inter a/ia (be kita ko), reiškia, kad teismas baudžiamajame procese turi būti ir nešališkas arbitras, objektyviai vertinantis baudžiamojoje byloje esančius nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių duomenis (įrodymus) bei priimantisteisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo, ir kartu, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, teismas turi aktyviai veikti baudžiamajame procese - apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimoribas, atlikti tam tikrus proceso veiksmus, asmenims, dalyvaujantiems teisme vykstančiame procese, neleisti piktnaudžiauti savo teisėmis ar įgaliojimais, spręsti kitus su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme susijusius klausimus. Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, turi veikti taip, kad baudžiamojoje byloje būtų nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas.Teismas privalo būti ir lygiai teisingas visiems baudžiamajame procese dalyvaujantiems asmenims. Konstitucijoje įtvirtintos normos ir principai, inter a/ia, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai, suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus" bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiagateismui yra pateikta. Teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą,turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms(pareigūnams), inter a/ia, prokurorams (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Šiame nutarime išdėstyti iš Konstitucijos normų ir principų baudžiamųjų bylų nagrinėjimui teisme kylantys reikalavimai mutatismutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytini ir teisme nagrinėjant administracinių teisės pažeidimųbylas (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas).


14. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad galimos tokios situacijos, kai nagrinėjant bylą teismepaaiškėja aplinkybės, svarbios priimant teisingą sprendimą, tačiau nenustatytos administracinio teisės pažeidimoprotokolą surašiusio asmens, arba kai pateiktos teismui medžiagos neužtenka teisingam sprendimui priimti. Tokiu atveju, kaip minėta šiame nutarime, teismas (teisėjas), siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti reikiamus proceso veiksmus, nes teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia bylos medžiaga teismui yra pateikta (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas).


15. Pagal ANK 590 straipsnio 4 dalį, administracinio nusižengimo byla dėl šio kodekso 547 straipsnyjenurodytų administracinių nusižengimų pradedama pagal visuomenės informavimo priemonės atstovo aržurnalisto pareiškimą. Šioje dalyje nustatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas,protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti. Kai teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, pareiškimas gali būti siunčiamas bet kuriems to teismo rūmams.


16. Taigi, ANK 590 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta išskirtinė administracinio nusižengimo bylos pradėjimoprocedūra dėl ANK 547 straipsnyje nurodyto (taip pat ir ANK l 19, 120, 204, 1191 straipsniuose nurodytų)administracinio nusižengimo. Įstatymų leidėjas, suteikdamas visuomenės informavimo priemonės atstovui ar žurnalistui teisę kreiptis į teismą pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, nenustatėreikalavimų pateikiamo pareiškimo turiniui.


17. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodyto pareiškimo turiniui keliami reikalavimai negali būti aiškinami atsietai nuo ANK 609 straipsnio l dalies ir 577 straipsnio nuostatų,reglamentuojančių administracinio nusižengimo protokolo surašymo tvarką, jo turiniui keliamus reikalavimus bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises. LAT teisėjų kolegija nesutinka, kad ANK 609straipsnyje nurodyti administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliami reikalavimai visa apimtimituri būti taikomi ir ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodyto pareiškimo dėl administracinio nusižengimobylos turiniui.

18. Kaip minėta, ANK 590 straipsnio 4 dalyje yra nurodyti išskirtiniai, specialūs subjektai, turintysteisęinicijuotiadministracinionusižengimobylosprocesądėlANK119,120,204,l 191547 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų. Šie subjektai (akcininkas, žemės ūkiobendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narys ar kreditorius; akcinės bendrovės, kuriosakcijomisleistaprekiautireguliuojamoje rinkoje,akcininkas,valdybos,stebėtojųtarybos aratskirų valdybos ar stebėtojų tarybos nariai; visuomenėsinformavimopriemonės atstovas aržurnalistas)nepatenkatarpANK589straipsnyjenurodytųsubjektų,turinčiųteisętirtiadministraciniusnusižengimusirsurašytiadministracinionusižengimoprotokolą.Minėtisubjektai neturi procesinių įgaliojimų,kuriuos turi ANK 589 straipsnyjenurodytos institucijosbeijųpareigūnaiirkurienurodytiANK593straipsnyje:apklaustiasmenis,įtariamusadministracinių nusižengimų padarymu, atlikti apžiūras, parodymą atpažinti, akistatas, parodymųpatikrinimą vietoje, eksperimentą, išsireikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus,paskirtiekspertizę,kreiptisįpolicijądėladministracinįnusižengimąpadariusioasmensatvesdinimoirkt.;neturiteisėstaikytiadministraciniųnusižengimųteisenosužtikrinimoprievartospriemones(ANK595straipsnis).ANK590straipsnio4dalyjenurodytųsubjektųteisėsrinktibylaireikšmingąinformaciją,įrodymusyranepalygintisiauresnėsapimtiesneispecializuotųsubjektų.Laikantispozicijos,kadnurodytųsubjektųteismuipateikiamaspareiškimas turi atitikti visus administracinio nusižengimoprotokoluikeliamus reikalavimus,būtų ne tik nepagrįstaiplečiamaiaiškinamasANK 590 straipsnio 4 dalies turinys, tačiau irneproporcingai ribojama šioje normoje nurodytų subjektų teisė ginti pažeistus jų interesus. Taippat pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėnpagal ANK 547 straipsnį asmuo gali būtipatrauktas tik pagal ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodyto subjekto pareiškimą, todėl, sukuriant formalias ir sunkiai įveikiamas kliūtis pareiškėjui, administracinė atsakomybė pagal ANK547 straipsnį iš esmės taptų deklaratyvaus pobūdžio.


19. Pirmiau paminėti Konstitucinio Teismo išaiškinimai ir ANK nuostatos nustato besąlyginę teismo pareigą nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes ir imtis veiksmų esamiems neaiškumams pašalinti. Tais atvejais, kai teismas ANK 627 straipsnio l dalies 7 punkto pagrindu neturi galimybės įpareigoti administracinį nusižengimą tyrusią institucijąpateikti papildomų įrodymų, tokius veiksmus teismas atlieka ex officio (pagal pareigas). Atsižvelgiant į tai,kad ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais administracinį nusižengimą tyrusios institucijos nėra (nes toks tyrimas pagal šios normos nuostatas nėra atliekamas), teismas yra laikytinas vieninteliu kompetentingusubjektu, turinčiu įgaliojimus gauti, rinkti ir išreikalauti įrodymus.


20. ANK 625 straipsnio l dalies 3 punkte nurodyta, kad, baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas gali grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekeliaabejonių. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimąkvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Taigi, šioje teisės normoje taip pat nustatytos teismo pareigos būti aktyviam - imtis veiksmų įrodymų trūkumams pašalinti, esant reikalui - keistiadministracinio nusižengimo kvalifikavimą.


21. Tais atvejais, kai administracinio nusižengimo tyrimas nėra atliekamas, teismo aktyvumo reikalavimas aiškintinas dar plačiau. Tai reiškia, kad teismas turi pareigą spręsti ne tik dėl įrodymų pakankamumo arnusižengimo kvalifikavimo, tačiau ir dėl kitų esminių bylos aplinkybių - galimų traukti administracinėnatsakomybėn asmenų nustatymo, konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymių aprašymo. Teismasprivalo imtis nurodytų veiksmų visais atvejais, kai ANK 590 straipsnio 4 dalies pagrindu pateiktame pareiškime yra pakankamai duomenų apie galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes.


22. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nėra paneigiama, jeigu jis žino apie jam pareikštą kaltinimą ir naudojasi ANK 577 ir kituose straipsniuose nustatytomis teisėmis ir pareigomis. Tais atvejais, kai teismas, nagrinėdamas bylą pagal ANK 590 straipsnio 4 dalies pagrindu paduotą pareiškimą, savo iniciatyva nustato administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, jis turi užtikrinti tinkamą tokio asmens informavimą ir realią galimybę pasinaudoti ANK jam suteikiamomis teisėmis.


23. Kaip minėta, pareiškimui ANK 590 straipsnio 4 dalies prasme negali būti keliami tokie patys reikalavimai, kaip administracinio nusižengimo protokolui, o teismas turi įvertinti išskirtinį šio pareiškimo statusą. Teismas turi būti aktyvus ir siekti išsiaiškinti tikrąsias bylos aplinkybes, nes pareiškimą ANK 590 straipsnio 4 dalies pagrindu teikiantis subjektas nėra kompetentingas nei atlikti administracinio nusižengimo tyrimo, nei surašyti administracinio nusižengimo protokolo. Teismo veiksmai, kuriais yra nustatomas konkretus administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei suformuojamas konkretus jo galimai padaryto administracinio nusižengimo turinys (veikos aprašymas), nesuponuoja teismo nešališkumo, o priešingai - užtikrina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žinotų jam pareikštus kaltinimus ir turėtų galimybę pasinaudoti efektyviagynyba.


24. Pareiškėjų pateiktame pareiškime pirmosios instancijos teismui buvo nurodyti konkretūs asmenys (jų vardai, pavardės, darbo vieta), kurie galimai atsakingi už Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimo garso įrašonepateikimą, siekiamas gauti garso įrašas yra aiškiai identifikuotas (nurodyta jo data, oficialus pasitarimo pavadinimas). Pareiškime, be kita ko, remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 23 d.nutartimi administracinėje byloje Nr. eA- 1639-520/2020, kurioje neteisėtu pripažintas Vyriausybės kanceliarijosatsisakymas pateikti pareiškėjams Vyriausybės pasitarimo garso įrašą. Taigi, pareiškėjai apylinkės teismuipateikė pakankamai konkrečių duomenų apie galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, todėlteismas turėjo galimybę savo iniciatyva pašalinti neesminius pareiškimo trūkumus ir pradėti administracinionusižengimo teiseną.


Priimtas sprendimas:


25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.





P.S. Kadangi Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 39 str. administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos, tai nors žurnalistės padavė skundą dėl atsakingų už informacijos nesuteikimą ir jos sunaikinimą dar nepasibaigus 2 metų senaties terminui, niekas negalės būti nubaustas administracine bauda, kadangi dviejų metų terminas bylą grąžinant į pirmą instanciją jau praėjo. Tačiau, pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas sprendimą neskirti administracinės nuobaudos, gali ir privalo nustatyti asmenį (is), kurie padarė šį administracinį nusižengimą.












VILNIAUS KOMERCINIO ARBITRAŽO TEISMO SPRENDIMAS

byloje dėl kompiuterinio sukčiavimo į sukčių bako sąskaitą atlikus mokėjimą


2021 m. kovo mėn.



Bylos fabula:


Lietuvos gamintojas (Ieškovas) pagamino produkciją ir išsiuntė į Lenkijos Respubliką pirkėjui. Į Pirkėjo el. paštą kompiuteriniai sukčiai atsiuntė el. laišką imituojant, kad laiškas siųstas iš Pardavėjo el. pašto, su prie jo prikabinta suklastota PVM sąskaita faktūra, kurioje buvo nurodyta kompiuterinių sukčių banko sąskaita užsienio valstybės banke. Pirkėjas apmokėjo šią suklastotą PVM sąskaitą. Produkcijos gamintojas kreipėsi į Arbitražą su ieškinių priteisti jam nesumokėtą pinigų sumą už prekes.



Taikyta teisė:


Atsižvelgiant į tai, kad arbitražinėje išlygoje šalys susitarė, kad ,,Kiekvienas ginčas, kylantis iš šios sutarties ar su ja susijęs, galutinai sprendžiamas arbitražu Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal Arbitražo procedūros reglamentą", arbitražo teismas laikė save kompetentingu nagrinėti ši ginčą.


Šioje arbitražo byloje ginčas. kilo dėl pirkimo - pardavimo Sutarties vykdymo , pagal kurią Ieškovas Atsakovui pardavė Prekes, vykdymo. Minėta, kad arbitražinėje išlygoje šalys susitarė taikyti Lietuvos Respublikos materialinę civilinę teisę. Pirkimo-pardavimo teisinius santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja CK Šeštosios knygos IV dalies XXIII skyriaus 6.305-6.349 straipsniai, o CK 6.305 straipsnio 3 dalis numato, kad atski11.Į rūšių daiktų (prekių) pirkimo-pardavimo ypatumus gali nustatyti atitinkami įstatymai.


Be to sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutarti, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.Tokiu būdu šioje arbitražo byloje svarbu nustatyti, ar Atsakovas tinkamai įvykdė savo piniginę prievolę Ieškovui pagal Sutartį, šiuo atveju ar jis sumokėjo Ieškovui už nupirktas Prekes, sutartyje nustatyta tvarka ir termin_ais.


Arbitražo teismas, išanalizavęs Sutarties lingvistinį tekstą, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, išdėstytomis CK 6.193- 6.195 straipsniuose, jų aiškinimo ir taikymo nuosekliai

,

formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismine praktika padarė išvadą, kad Sutarties 4.2. punkte šalys susitarė dėl apmokėjimo termino (30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sąskaitos už Prekes gavimo dienos, išskyrus pirmą užsakymą, kai pilnas apmokėjimas yra išankstinis), tačiau detaliai šiame skyriuje neaptarė l) į kokią sąskaitą ir 2) kokiame banke, turi būti pervedami pinigai pardavėjui, t. y. Ieškovui, vykdant Sutartį.



Sistemiškai analizuojant ne tik Sutarties IV dalies „PREKIŲ ATSISKAITYMO TVARKA", bet ir visos Sutarties tekstą, t. y. ir kitų Sutarties dalių, įskaitant, bet neapsiribojant ir Sutarties X dalies „ŠALIŲ PARAŠAI IR REKVIZITAI" tekstą, Arbitražas padarė pagrįsta išvada, kad šalys šia Sutartimi susitarė, kad už pateiktas Prekes bus atsiskaitoma atitinkamai Sutartyje nurodytais šalių rekvizitais, t. y. kad tarpusavio atsiskaitymai pagal Sutartį bus vykdomi ne į bet kokias banko sąskaitas, esančias bet kokioje šalyje, o būtent į tas šalių atsiskaitomąsias sąskaitas, kurios yra nurodytos Sutartyje. Vadovaudamasis sutarčių vykdytinumo principu arbitražo teismas padarė išvadą, kad Sutarties šalys turi pagrįstą lūkestį tikėtis, kad atsiskaitymai pagal Sutartį, net ir detaliai neaptarus atsiskaitymo tvarkos Sutarties IV dalies „PREKIŲ ATSISKAITYMO TVARKA" atskirame punkte, bus atliekami būtent pagal Sutarties X dalyje „ŠALIŲ PARAŠAI IR REKVIZITAI" šalių nurodytus rekvizitus, įskaitant atsiskaitomąsias sąskaitas banke, o šios Sutarties dalies pakeitimas turi būti įforminamas tokia pat tvarka kaip ir bet koks kitas Sutarties pakeitimas.


Nagrinėjamoje arbitražo byloje nei įstatymai nei Sutartis išimčių iš šios taisyklės nenumato, todėl vadovaujantis CK 6.192 straipsnio 4 dalimi bei Sutarties 6.4. punktu „ visi sutarties pakeitimai, papildymai ir priedai gali ja tik tuo atveju, jeigu jie yra sudaryti raštu ir tinkamai pasirašyti abiejų šalių tinkamai įgaliotų atstovų". Taigi šios nuostatos galioja ir Sutarties X dalies pakeitimui, ypač atsižvelgiant į atsiskaitomosios sąskaitos svarbumą atsiskaitymams pagal Sutartį.


Arbitražo teismas nesutiko su Atsakovo pozicija, kad atsiskaitomosios sąskaitos pakeitimas yra

techninio pobūdžio veiksmas. Piniginės prievolės vykdymas bankiniu atsiskaitymu yra sudėtinis teisinis santykis, kurio turinį sudaro keletas pareigų: l) mokėtojo pareiga gavėjui; 2) banko pareiga mokėtojui nurašyti -lėšas nuo jo sąskaitos; 3) banko prievolė mokėtojui įskaityti lėšas į gavėjo sąskaitą. Piniginė prievolė, vykdant bankinį atsiskaitymą, laikoma pasibaigusia tik tuo momentu, kai kreditorius gauna jam priklausančią sumą ir šiuo atveju sutartyje nurodyta šalies atsiskaitomoji sąskaita banke yra svarbus sutarties elementas, kuris lemia tinkamą piniginės prievolės vykdymą. Šalių atsiskaitomųjų sąskaitų pakeitimas sutartyje negali būti prilyginamas techninių sutarties elementų keitimui, kuriam pakaktų vienos šalies pranešimo, nes būtent atsiskaitomoji sąskaita nulemia atsiskaitymą pagal sutartį ir tuo pačiu tinkamą sutarties įvykdymą.


Iš nurodytų faktinių aplinkybių bei rašytinių įrodymų arbitražo teismas daro išvadą , kad Atsakovui buvo žinoma Sutartyje nurodyta Ieškovo atsiskaitomoji sąskaita, į kurią jis yra daręs atitinkamus piniginių lėšų bankinius pavedimus už Prekes anksčiau, todėl Atsakovui, gavus iš Ieškovo el. pašto pakartotinai sąskaitą su kitais rekvizitais, t. y. su Sutartyje nenurodyta atsiskaitomąją sąskaita banke, esančiame kitoje užsienio valstybėje, turėjo kilti pagrįstų įtarimų dėl tokios sąskaitos autentiškumo ir tinkamo atsiskaitymo pagal Sutarti vykdymo. Tokiu atveju, arbitražo teismo nuomone, Atsakovas, vadovaudamasis Sutarties 6.4. punktu bei galiojančia materialine teise, privalėjo pareikalauti iš Ieškovo rašytinio Sutarties pakeitimo, įforminto Sutarties 6.4. punkto nustatyta tvarka.


Sutinkamai su CK 6.39 straipsnio l dalies nuostatomis, skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, taigi, norėdamas įvykdyti prievolę kitokiu, nei sutarta, būdu, vadovaudamasis šalių bendradarbiavimo principu (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), kuris yra sąžiningumo principo CK (6.4 straipsnis, 6.38 straipsnio l dalis) išraiška, skolininkas privalo suderinti tai su kreditoriumi. Minėta, kad toks suderinimas nagrinėjamu atveju turėjo būti išreikštas tokia pat forma, kokia yra sudaryta Sutartis, t. y. rašytine forma ir Sutarties 6.4. punkte nustatytu būdu, o Atsakovo nurodomas telefoninis pokalbis bei el. laiškai Ieškovo darbuotojams, kurie nėra įgalioti pakeisti Sutartį, nagrinėjamu atveju nėra pakankamas ir nekeičia Sutarties.


Arbitražo teismas atmetė Atsakovo argumentus dėl CK 6.45 straipsnio nuostatų taikymo nagrinėjamu atveju, nes Atsakovo įvykdytas piniginių lėšų už Prekes pervedimas ne į Sutartyje nurodytą Ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą negali būti laikomas CK 6.45 straipsnyje numatytu prievolės įvykdymu asmeniui, kurį skolininkas dėl kreditoriaus kaltės pagrįstai ir sąžiningai laiko tikruoju kreditoriumi. Šiuo nagrinėjamu atveju Atsakovui yra žinomas tikrasis kreditorius pagal Sutartį, tačiau Atsakovas neįvykdė savo piniginės prievolės Ieškovui, t. y. tikrajam kreditoriui, pagal Sutartį, o kreditoriaus kaltė šioje byloje yra neįrodyta. Policijos komisariato nutarimas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą bei Atsakovo nurodomuose Ieškovo el. laiškuose išreikšti įspėjimai dėl galimų kibernetinių sukčiavimų neatleidžia Atsakovo nuo pareigos tinkamai vykdyti Sutartį bei neįrodo kreditoriaus, šiuo atveju Ieškovo, kaltės.


Priimtas sprendimas:


Arbitražo teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.189 straipsnio l dalimi, 6.193 straipsnio 6 dalimi, 6.200 straipsniu, 6.256 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 6.258 straipsnio 3 dalimi, 6.314 straipsnio 5 dalimi ir 6.344 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 48 straipsnio 3 ir 4 dalimis bei Vilniaus komercinio arbitražo teismo Arbitražo procedūros reglamento 42 straipsniu, nusprendė Ieškovo X Ieškinį Atsakovui Y tenkinti iš dalies ir priteisti Ieškovui X iš Atsakovo Y:


A dydžio skolą;

B delspinigius;

6 (šešių) proc. dydžio palūkanas nuo priteistų sumų nuo d. iki visiško arbitražo teismo sprendimo įvykdymo;

Z arbitražinių išlaidų;




©2020 by Advokatas Dr. Algimantas Šindeikis. Proudly created with Wix.com