Žiniasklaidos teisė Priimtas teismo sprendimas CK 2.24 straipsnis reglamentuoja asmens garbės ir orumo gynybos būdus, subjektus, kurie gali kreiptis į teismą ir kurie atsakingi, prezumpcijas, ikiteismines ginčų nagrinėjimo procedūras, atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygas, sankcijas už teismo sprendimų nevykdymą. Įvertinus Teiginio II turinį, kuriame nurodyta atsakovo nuomonė apie ieškovo neigiamą požiūrį į tam tikrus asmenis, darytina išvada, jog toks teiginys negali pažeisti jokių CK 2.24 straipsnio normų, todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje laikomas nepagrįstu ir netenkinamas.

Ieškovui pareiškus reikalavimą konstatuoti, jog atsakovo paskelbta nuomonė neturi faktinio pagrindo, teismo vertinimu, pagal analogija su CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, turi būti laikoma, jog atsakovo nuomonė neturi faktinio pagrindo, jeigu atsakovas neįrodo priešingai. Atsakovas Teiginio II faktinį pagrindą grindė 3 šaltiniais: liudytojų liudijimais po filmavimo, byloje pateiktu vaizdo įrašu, kita surinkta medžiaga. Teismo vertinimu, vertinant nuomonės faktinį pagrindą turi būti vertinama ar buvo prielaidos tokiai nuomonei pareikšti. Skirtingi asmenys tam tikras faktines aplinkybes gali įvertinti skirtingai, padaryti iš jų skirtingas išvadas ir išreikšti skirtingas nuomones, todėl tai, jog iš faktų padarytos išvados neatitinka tikrovės, kitų asmenų padarytų išvadų, nereiškia, jog nuomonė išreikšta neturint faktinio pagrindo, nes priešingai būtų apribota asmens konstitucinės teisė turėti ir laisvai reikšti savo įsitikinimus.

Atnaujinta: 2021-03-07

Priimtas teismo sprendimas


Laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnis, Medžioklės įstatymo 18 straipsnis nustato laukinės gyvūnijos išteklių naudotojų ir valstybės prievolę atlyginti laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių savininkams, valdytojams ir naudotojams, numato atvejus, kai ši prievolė atsiranda. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2, 5 ir 6 dalys nustato tvarką, pagal kurią medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala įvertinama ir atlyginama. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą apskaičiuoja savivaldybės mero sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija, žala apskaičiuojama pagal Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką (toliau – Metodika), kuri patvirtinta aplinkos ir žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 ir įsigaliojo nuo 2002 m. spalio 10 d. (2013 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. D1-723/3D-669 redakcija).


Žmogaus teisės Priimtas teismo sprendimas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 363 straipsnyje reglamentuojama teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo tvarka. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atlikusio bausmę asmens prašymą dėl teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnį nagrinėja apylinkės teismas pagal atlikusio bausmę asmens gyvenamąją vietą.

Taigi, pagal minėtą baudžiamojo proceso įstatymo normą, prašymą dėl teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo gali pateikti tik asmuo atlikęs bausmę. Be to, tokį prašymą nuteistasis gali pateikti teismui suėjus ne mažiau kaip pusei teistumo termino (BK 97 straipsnio 7 dalyje). Nagrinėjamu atveju tokių, įstatyme įtvirtintų sąlygų nuteistajam kreiptis į teismą dėl teistumo panaikinimo, nenustatyta.