VILNIAUS KOMERCINIO ARBITRAŽO TEISMO SPRENDIMAS
byloje dėl kompiuterinio sukčiavimo į sukčių bako sąskaitą atlikus mokėjimą
2021 m. kovo mėn.
Bylos fabula:
Lietuvos gamintojas (Ieškovas) pagamino produkciją ir išsiuntė į Lenkijos Respubliką pirkėjui. Į Pirkėjo el. paštą kompiuteriniai sukčiai atsiuntė el. laišką imituojant, kad laiškas siųstas iš Pardavėjo el. pašto, su prie jo prikabinta suklastota PVM sąskaita faktūra, kurioje buvo nurodyta kompiuterinių sukčių banko sąskaita užsienio valstybės banke. Pirkėjas apmokėjo šią suklastotą PVM sąskaitą. Produkcijos gamintojas kreipėsi į Arbitražą su ieškinių priteisti jam nesumokėtą pinigų sumą už prekes.
Taikyta teisė:
Atsižvelgiant į tai, kad arbitražinėje išlygoje šalys susitarė, kad ,,Kiekvienas ginčas, kylantis iš šios sutarties ar su ja susijęs, galutinai sprendžiamas arbitražu Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal Arbitražo procedūros reglamentą", arbitražo teismas laikė save kompetentingu nagrinėti ši ginčą.
Šioje arbitražo byloje ginčas. kilo dėl pirkimo - pardavimo Sutarties vykdymo , pagal kurią Ieškovas Atsakovui pardavė Prekes, vykdymo. Minėta, kad arbitražinėje išlygoje šalys susitarė taikyti Lietuvos Respublikos materialinę civilinę teisę. Pirkimo-pardavimo teisinius santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja CK Šeštosios knygos IV dalies XXIII skyriaus 6.305-6.349 straipsniai, o CK 6.305 straipsnio 3 dalis numato, kad atski11.Į rūšių daiktų (prekių) pirkimo-pardavimo ypatumus gali nustatyti atitinkami įstatymai.
Be to sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutarti, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.Tokiu būdu šioje arbitražo byloje svarbu nustatyti, ar Atsakovas tinkamai įvykdė savo piniginę prievolę Ieškovui pagal Sutartį, šiuo atveju ar jis sumokėjo Ieškovui už nupirktas Prekes, sutartyje nustatyta tvarka ir termin_ais.
Arbitražo teismas, išanalizavęs Sutarties lingvistinį tekstą, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, išdėstytomis CK 6.193- 6.195 straipsniuose, jų aiškinimo ir taikymo nuosekliai
,
formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismine praktika padarė išvadą, kad Sutarties 4.2. punkte šalys susitarė dėl apmokėjimo termino (30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sąskaitos už Prekes gavimo dienos, išskyrus pirmą užsakymą, kai pilnas apmokėjimas yra išankstinis), tačiau detaliai šiame skyriuje neaptarė l) į kokią sąskaitą ir 2) kokiame banke, turi būti pervedami pinigai pardavėjui, t. y. Ieškovui, vykdant Sutartį.
Sistemiškai analizuojant ne tik Sutarties IV dalies „PREKIŲ ATSISKAITYMO TVARKA", bet ir visos Sutarties tekstą, t. y. ir kitų Sutarties dalių, įskaitant, bet neapsiribojant ir Sutarties X dalies „ŠALIŲ PARAŠAI IR REKVIZITAI" tekstą, Arbitražas padarė pagrįsta išvada, kad šalys šia Sutartimi susitarė, kad už pateiktas Prekes bus atsiskaitoma atitinkamai Sutartyje nurodytais šalių rekvizitais, t. y. kad tarpusavio atsiskaitymai pagal Sutartį bus vykdomi ne į bet kokias banko sąskaitas, esančias bet kokioje šalyje, o būtent į tas šalių atsiskaitomąsias sąskaitas, kurios yra nurodytos Sutartyje. Vadovaudamasis sutarčių vykdytinumo principu arbitražo teismas padarė išvadą, kad Sutarties šalys turi pagrįstą lūkestį tikėtis, kad atsiskaitymai pagal Sutartį, net ir detaliai neaptarus atsiskaitymo tvarkos Sutarties IV dalies „PREKIŲ ATSISKAITYMO TVARKA" atskirame punkte, bus atliekami būtent pagal Sutarties X dalyje „ŠALIŲ PARAŠAI IR REKVIZITAI" šalių nurodytus rekvizitus, įskaitant atsiskaitomąsias sąskaitas banke, o šios Sutarties dalies pakeitimas turi būti įforminamas tokia pat tvarka kaip ir bet koks kitas Sutarties pakeitimas.
Nagrinėjamoje arbitražo byloje nei įstatymai nei Sutartis išimčių iš šios taisyklės nenumato, todėl vadovaujantis CK 6.192 straipsnio 4 dalimi bei Sutarties 6.4. punktu „ visi sutarties pakeitimai, papildymai ir priedai gali ja tik tuo atveju, jeigu jie yra sudaryti raštu ir tinkamai pasirašyti abiejų šalių tinkamai įgaliotų atstovų". Taigi šios nuostatos galioja ir Sutarties X dalies pakeitimui, ypač atsižvelgiant į atsiskaitomosios sąskaitos svarbumą atsiskaitymams pagal Sutartį.
Arbitražo teismas nesutiko su Atsakovo pozicija, kad atsiskaitomosios sąskaitos pakeitimas yra
techninio pobūdžio veiksmas. Piniginės prievolės vykdymas bankiniu atsiskaitymu yra sudėtinis teisinis santykis, kurio turinį sudaro keletas pareigų: l) mokėtojo pareiga gavėjui; 2) banko pareiga mokėtojui nurašyti -lėšas nuo jo sąskaitos; 3) banko prievolė mokėtojui įskaityti lėšas į gavėjo sąskaitą. Piniginė prievolė, vykdant bankinį atsiskaitymą, laikoma pasibaigusia tik tuo momentu, kai kreditorius gauna jam priklausančią sumą ir šiuo atveju sutartyje nurodyta šalies atsiskaitomoji sąskaita banke yra svarbus sutarties elementas, kuris lemia tinkamą piniginės prievolės vykdymą. Šalių atsiskaitomųjų sąskaitų pakeitimas sutartyje negali būti prilyginamas techninių sutarties elementų keitimui, kuriam pakaktų vienos šalies pranešimo, nes būtent atsiskaitomoji sąskaita nulemia atsiskaitymą pagal sutartį ir tuo pačiu tinkamą sutarties įvykdymą.
Iš nurodytų faktinių aplinkybių bei rašytinių įrodymų arbitražo teismas daro išvadą , kad Atsakovui buvo žinoma Sutartyje nurodyta Ieškovo atsiskaitomoji sąskaita, į kurią jis yra daręs atitinkamus piniginių lėšų bankinius pavedimus už Prekes anksčiau, todėl Atsakovui, gavus iš Ieškovo el. pašto pakartotinai sąskaitą su kitais rekvizitais, t. y. su Sutartyje nenurodyta atsiskaitomąją sąskaita banke, esančiame kitoje užsienio valstybėje, turėjo kilti pagrįstų įtarimų dėl tokios sąskaitos autentiškumo ir tinkamo atsiskaitymo pagal Sutarti vykdymo. Tokiu atveju, arbitražo teismo nuomone, Atsakovas, vadovaudamasis Sutarties 6.4. punktu bei galiojančia materialine teise, privalėjo pareikalauti iš Ieškovo rašytinio Sutarties pakeitimo, įforminto Sutarties 6.4. punkto nustatyta tvarka.
Sutinkamai su CK 6.39 straipsnio l dalies nuostatomis, skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, taigi, norėdamas įvykdyti prievolę kitokiu, nei sutarta, būdu, vadovaudamasis šalių bendradarbiavimo principu (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), kuris yra sąžiningumo principo CK (6.4 straipsnis, 6.38 straipsnio l dalis) išraiška, skolininkas privalo suderinti tai su kreditoriumi. Minėta, kad toks suderinimas nagrinėjamu atveju turėjo būti išreikštas tokia pat forma, kokia yra sudaryta Sutartis, t. y. rašytine forma ir Sutarties 6.4. punkte nustatytu būdu, o Atsakovo nurodomas telefoninis pokalbis bei el. laiškai Ieškovo darbuotojams, kurie nėra įgalioti pakeisti Sutartį, nagrinėjamu atveju nėra pakankamas ir nekeičia Sutarties.
Arbitražo teismas atmetė Atsakovo argumentus dėl CK 6.45 straipsnio nuostatų taikymo nagrinėjamu atveju, nes Atsakovo įvykdytas piniginių lėšų už Prekes pervedimas ne į Sutartyje nurodytą Ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą negali būti laikomas CK 6.45 straipsnyje numatytu prievolės įvykdymu asmeniui, kurį skolininkas dėl kreditoriaus kaltės pagrįstai ir sąžiningai laiko tikruoju kreditoriumi. Šiuo nagrinėjamu atveju Atsakovui yra žinomas tikrasis kreditorius pagal Sutartį, tačiau Atsakovas neįvykdė savo piniginės prievolės Ieškovui, t. y. tikrajam kreditoriui, pagal Sutartį, o kreditoriaus kaltė šioje byloje yra neįrodyta. Policijos komisariato nutarimas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą bei Atsakovo nurodomuose Ieškovo el. laiškuose išreikšti įspėjimai dėl galimų kibernetinių sukčiavimų neatleidžia Atsakovo nuo pareigos tinkamai vykdyti Sutartį bei neįrodo kreditoriaus, šiuo atveju Ieškovo, kaltės.
Priimtas sprendimas:
Arbitražo teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.189 straipsnio l dalimi, 6.193 straipsnio 6 dalimi, 6.200 straipsniu, 6.256 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 6.258 straipsnio 3 dalimi, 6.314 straipsnio 5 dalimi ir 6.344 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 48 straipsnio 3 ir 4 dalimis bei Vilniaus komercinio arbitražo teismo Arbitražo procedūros reglamento 42 straipsniu, nusprendė Ieškovo X Ieškinį Atsakovui Y tenkinti iš dalies ir priteisti Ieškovui X iš Atsakovo Y:
A dydžio skolą;
B delspinigius;
6 (šešių) proc. dydžio palūkanas nuo priteistų sumų nuo d. iki visiško arbitražo teismo sprendimo įvykdymo;
Z arbitražinių išlaidų;