LAT sprendimas byloje dėl LR Vyriausybės kanceliarijos atsisakymo leisti žurnalistams susipažinti su pasitarimo posėdžio garso įrašu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-25 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-51 l/2021)
Bylos fabula:
Trumpai:
1. LR Konstitucijos 25 str. įtvirtinta žmogaus teisė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.
2. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekse yra nustatytas draudimas atsisakyti teikti informaciją žurnalistams:
547 straipsnis. Atsisakymas teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams ar trukdymas žurnalistams atlikti profesines pareigas 1. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų atsisakymas teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams, išskyrus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neskelbtiną informaciją, nenurodant atsisakymo priežasties, trukdymas žurnalistams atlikti profesines pareigas užtraukia baudą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 3. 2018-10-03 vyko LR Vyriausybės pasitarimas „Dėl Visuomenės informavimo įstatymo Nr. 1-4118 6, 46-1 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (TAP-18-1591) (18-11457)" (toliau - Pasitarimas), kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl LR Visuomenės informavimo įstatymo Nr. 1-4118 6, 46- l ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, kuriuo buvo siūloma, kad žurnalistai galėtų gauti Registrų centro duomenis neatlygintinai. Tačiau dėl neaiškių priežasčių šis Susisiekimo ministerijos pateiktas įstatymo projektas buvo atmestas ir Vyriausybės posėdžiui svarstyti neteiktas.
4. Pareiškėjos (žurnalistės Rita Miliūtė, Vilma Danauskienė), kurioms RC duomenys yra itin svarbūs bei reikšmingi vykdant profesinę veiklą, 2018-10-04 išsiuntė paklausimą LR Vyriausybės kanceliarijai (toliau - Kanceliarija) dėl galimybės susipažinti su Pasitarimo garso įrašu, tačiau 2018- 10-04 pareiškėja V. Danauskienė gavo Ministro Pirmininko patarėjo viešųjų ryšių klausimais Tomo Beržinsko atsakymą „Koordinuota akcija :) prašo visi be išimties. Neduosim". Tą pačią dieną Pareiškėjoms buvo pateiktas formalus Kanceliarijos atsakymas, kuriame nurodyta, jog Vyriausybės pasitarimai nėra viešai transliuojami, į juos kviečiami tik suinteresuoti asmenys. Kanceliarija taip pat nurodė, kad Vyriausybės pasitarimo garso įrašai ir jų tvarkymas nėra Vyriausybės kanceliarijai pavesta viešoji funkcija, todėl jie neskelbtini ir neteiktini.
5. Žurnalistės apskundė atsakymą Vilniaus regiono administraciniam teismui. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2020 priėmė neskundžiamą nutartį, kuria inter alia pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2018 m. spalio 4 d. atsisakymas pateikti informaciją apie Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. pasitarimą „Dėl Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 6, 46-1 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (TAP-18-1591) (18-11457)“, buvusią garso įraše, pažeidė pareiškėjų teisę gauti, rinkti ir skleisti informaciją.
6. Žurnalistės kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, siekiant pripažinti jas nukentėjusiomis, priteisti patirtą neturtinę žalą dėl negalėjimo atlikti savo profesinę pareigą rinkti, gauti ir skleisti informaciją. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atsisakė priimti pareiškėjų skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir įpareigojo pirmosios instancijos teismą pareiškėjų skundą nagrinėti iš naujo.
Išsamiai:
7. 2018-11-02 Pareiškėjos ir kiti žurnalistai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl atsisakymo pateikti 2018-10-03 LR Vyriausybės pasitarimo garso įrašą pripažinimo nepagrįstu; garso įrašo sunaikinimo pripažinimo neteisėtu bei sunaikinto garso įrašo atkūrimo ir pateikimo pareiškėjams. 2019-03-06 Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. el-1060-809/2019 nustatė, kad garso įrašas buvo sunaikintas 2018-10-05 d. 23 val., t. y. jau gavus Žurnalistų etikos inspektoriaus (ŽEIT) išaiškinimą, kad žurnalistai turi teisę susipažinti su Vyriausybės pasitarimų garso įrašais, tačiau teismas atmetė Pareiškėjų ir kitų žurnalistų skundą kaip nepagrįstą .
8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020-07-23 priėmė neskundžiamą nutartį, kuria inter alia pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2018 m. spalio 4 d. atsisakymas pateikti informaciją apie Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. pasitarimą „Dėl Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 6, 46-1 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (TAP-18-1591) (18-11457)“, buvusią garso įraše, pažeidė pareiškėjų teisę gauti, rinkti ir skleisti informaciją. Atmesti kitus šių pareiškėjų skundo reikalavimus.“
9. Atsižvelgiant į tai, kad LVAT nutartimi buvo konstatuota , jog Kanceliarija pažeidė Pareiškėjų teises gauti, rinkti ir skleisti informaciją, bei atsižvelgiant į tai, kad LVAT nutartimi buvo konstatuota, jog garso įrašo atkūrimas yra neįmanomas, dėl ko tampa nebeįmanoma apginti Pareiškėjų teisių atkuriant iki pažeidimo buvusią padėtį, Pareiškėjos Rita Miliūtė ir Vilma Danauskienė pateikė pareiškimą teismui dėl atsisakymo suteikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams ir trukdymo žurnalistėms atlikti profesines pareigas, bei prašė nustatyti asmenis, atlikusius ANK 547 straipsnio l dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei, juos nustačius , patraukti administracinėn atsakomybėn.
10. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjų Ritos Miliūtės ir Vilmos Danauskienės, atstovaujamų advokato Algimanto Šindeikio 2020-08-25 pareiškimas, kuriuo prašoma: ,,l. pripažinti pareiškėją Ritą Miliūtę ir pareiškėją Vilmą Danauskienę nukentėjusiomis; 2. pripažinti Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį ir/arba Vyriausybės kanclerį R.Stončaitį ir/arba Ministro Pirmininko patarėją T.Beržinską arba kitą atsakingą asmenį, padariusius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 547 str. (Atsisakymas teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams ar trukdymas žurnalistams atlikti profesines pareigas). 3. Pritaikyti administracinę nuobaudą asmeniui (-ims), padariusiam (-iems) administracinį nusižengimą , numatytą ANK 547 str. 4. Priteisti nukentėjusioms Pareiškėjoms po l 000 (vieną tūkstantį) eurų patirtą neturtinę žalą iš administracinį nusižengimą padariusio (padariusių) asmens (asmenų)."
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas netenkino pareiškėjų Ritos Miliūtės ir Vilmos Danauskienės, atstovaujamų advokato Algimanto Šindeikio, pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos pagal ANK 547 straipsnio l dalį pradėjimo Ministrui Pi1mininkui Sauliui Skverneliui ir/ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleriui Algirdui Stončaičiui ir/ar Ministro Pirmininko patarėjui Tomui Beržinskui. Vilniaus apygardos teismas paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjų Ritos Miliūtės ir Vilmos Danauskienės atstovo advokato Algimanto Šindeikio apeliacinio skundo netenkino.
12. Pareiškėjos pateikė prašymą LAT atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, panaikinti skundžiamas teismų nutartis ir iškelti administracinio nusižengimo bylą, pripažinti pareiškėjas R. Miliūtę ir V. Danauskienęnukentėjusiosiomis, paskirti administracinę nuobaudą pagal ANK 547 straipsni ir priteisti R. Miliūtei bei V.Danauskienei po 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Pareiškėjų prašymas LAT buvo iš dalies patenkintas. Pirmosios instancijos teismas įpareigotas išnagrinėti Pareiškėjų skundą.
Taikyta teisė:
LAT konstatavo:
13. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio l dalies nuostata, kad teisingumą vykdo tik teismas, baudžiamojo proceso teisėje, inter a/ia (be kita ko), reiškia, kad teismas baudžiamajame procese turi būti ir nešališkas arbitras, objektyviai vertinantis baudžiamojoje byloje esančius nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių duomenis (įrodymus) bei priimantisteisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo, ir kartu, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, teismas turi aktyviai veikti baudžiamajame procese - apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimoribas, atlikti tam tikrus proceso veiksmus, asmenims, dalyvaujantiems teisme vykstančiame procese, neleisti piktnaudžiauti savo teisėmis ar įgaliojimais, spręsti kitus su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme susijusius klausimus. Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, turi veikti taip, kad baudžiamojoje byloje būtų nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas.Teismas privalo būti ir lygiai teisingas visiems baudžiamajame procese dalyvaujantiems asmenims. Konstitucijoje įtvirtintos normos ir principai, inter a/ia, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai, suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus" bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiagateismui yra pateikta. Teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą,turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms(pareigūnams), inter a/ia, prokurorams (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Šiame nutarime išdėstyti iš Konstitucijos normų ir principų baudžiamųjų bylų nagrinėjimui teisme kylantys reikalavimai mutatismutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytini ir teisme nagrinėjant administracinių teisės pažeidimųbylas (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas).
14. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad galimos tokios situacijos, kai nagrinėjant bylą teismepaaiškėja aplinkybės, svarbios priimant teisingą sprendimą, tačiau nenustatytos administracinio teisės pažeidimoprotokolą surašiusio asmens, arba kai pateiktos teismui medžiagos neužtenka teisingam sprendimui priimti. Tokiu atveju, kaip minėta šiame nutarime, teismas (teisėjas), siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti reikiamus proceso veiksmus, nes teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia bylos medžiaga teismui yra pateikta (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas).
15. Pagal ANK 590 straipsnio 4 dalį, administracinio nusižengimo byla dėl šio kodekso 547 straipsnyjenurodytų administracinių nusižengimų pradedama pagal visuomenės informavimo priemonės atstovo aržurnalisto pareiškimą. Šioje dalyje nustatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas,protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti. Kai teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, pareiškimas gali būti siunčiamas bet kuriems to teismo rūmams.
16. Taigi, ANK 590 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta išskirtinė administracinio nusižengimo bylos pradėjimoprocedūra dėl ANK 547 straipsnyje nurodyto (taip pat ir ANK l 19, 120, 204, 1191 straipsniuose nurodytų)administracinio nusižengimo. Įstatymų leidėjas, suteikdamas visuomenės informavimo priemonės atstovui ar žurnalistui teisę kreiptis į teismą pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, nenustatėreikalavimų pateikiamo pareiškimo turiniui.
17. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodyto pareiškimo turiniui keliami reikalavimai negali būti aiškinami atsietai nuo ANK 609 straipsnio l dalies ir 577 straipsnio nuostatų,reglamentuojančių administracinio nusižengimo protokolo surašymo tvarką, jo turiniui keliamus reikalavimus bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises. LAT teisėjų kolegija nesutinka, kad ANK 609straipsnyje nurodyti administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliami reikalavimai visa apimtimituri būti taikomi ir ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodyto pareiškimo dėl administracinio nusižengimobylos turiniui.
18. Kaip minėta, ANK 590 straipsnio 4 dalyje yra nurodyti išskirtiniai, specialūs subjektai, turintysteisęinicijuotiadministracinionusižengimobylosprocesądėlANK119,120,204,l 191547 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų. Šie subjektai (akcininkas, žemės ūkiobendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narys ar kreditorius; akcinės bendrovės, kuriosakcijomisleistaprekiautireguliuojamoje rinkoje,akcininkas,valdybos,stebėtojųtarybos aratskirų valdybos ar stebėtojų tarybos nariai; visuomenėsinformavimopriemonės atstovas aržurnalistas)nepatenkatarpANK589straipsnyjenurodytųsubjektų,turinčiųteisętirtiadministraciniusnusižengimusirsurašytiadministracinionusižengimoprotokolą.Minėtisubjektai neturi procesinių įgaliojimų,kuriuos turi ANK 589 straipsnyjenurodytos institucijosbeijųpareigūnaiirkurienurodytiANK593straipsnyje:apklaustiasmenis,įtariamusadministracinių nusižengimų padarymu, atlikti apžiūras, parodymą atpažinti, akistatas, parodymųpatikrinimą vietoje, eksperimentą, išsireikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus,paskirtiekspertizę,kreiptisįpolicijądėladministracinįnusižengimąpadariusioasmensatvesdinimoirkt.;neturiteisėstaikytiadministraciniųnusižengimųteisenosužtikrinimoprievartospriemones(ANK595straipsnis).ANK590straipsnio4dalyjenurodytųsubjektųteisėsrinktibylaireikšmingąinformaciją,įrodymusyranepalygintisiauresnėsapimtiesneispecializuotųsubjektų.Laikantispozicijos,kadnurodytųsubjektųteismuipateikiamaspareiškimas turi atitikti visus administracinio nusižengimoprotokoluikeliamus reikalavimus,būtų ne tik nepagrįstaiplečiamaiaiškinamasANK 590 straipsnio 4 dalies turinys, tačiau irneproporcingai ribojama šioje normoje nurodytų subjektų teisė ginti pažeistus jų interesus. Taippat pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėnpagal ANK 547 straipsnį asmuo gali būtipatrauktas tik pagal ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodyto subjekto pareiškimą, todėl, sukuriant formalias ir sunkiai įveikiamas kliūtis pareiškėjui, administracinė atsakomybė pagal ANK547 straipsnį iš esmės taptų deklaratyvaus pobūdžio.
19. Pirmiau paminėti Konstitucinio Teismo išaiškinimai ir ANK nuostatos nustato besąlyginę teismo pareigą nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes ir imtis veiksmų esamiems neaiškumams pašalinti. Tais atvejais, kai teismas ANK 627 straipsnio l dalies 7 punkto pagrindu neturi galimybės įpareigoti administracinį nusižengimą tyrusią institucijąpateikti papildomų įrodymų, tokius veiksmus teismas atlieka ex officio (pagal pareigas). Atsižvelgiant į tai,kad ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais administracinį nusižengimą tyrusios institucijos nėra (nes toks tyrimas pagal šios normos nuostatas nėra atliekamas), teismas yra laikytinas vieninteliu kompetentingusubjektu, turinčiu įgaliojimus gauti, rinkti ir išreikalauti įrodymus.
20. ANK 625 straipsnio l dalies 3 punkte nurodyta, kad, baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas gali grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekeliaabejonių. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimąkvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Taigi, šioje teisės normoje taip pat nustatytos teismo pareigos būti aktyviam - imtis veiksmų įrodymų trūkumams pašalinti, esant reikalui - keistiadministracinio nusižengimo kvalifikavimą.
21. Tais atvejais, kai administracinio nusižengimo tyrimas nėra atliekamas, teismo aktyvumo reikalavimas aiškintinas dar plačiau. Tai reiškia, kad teismas turi pareigą spręsti ne tik dėl įrodymų pakankamumo arnusižengimo kvalifikavimo, tačiau ir dėl kitų esminių bylos aplinkybių - galimų traukti administracinėnatsakomybėn asmenų nustatymo, konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymių aprašymo. Teismasprivalo imtis nurodytų veiksmų visais atvejais, kai ANK 590 straipsnio 4 dalies pagrindu pateiktame pareiškime yra pakankamai duomenų apie galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes.
22. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nėra paneigiama, jeigu jis žino apie jam pareikštą kaltinimą ir naudojasi ANK 577 ir kituose straipsniuose nustatytomis teisėmis ir pareigomis. Tais atvejais, kai teismas, nagrinėdamas bylą pagal ANK 590 straipsnio 4 dalies pagrindu paduotą pareiškimą, savo iniciatyva nustato administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, jis turi užtikrinti tinkamą tokio asmens informavimą ir realią galimybę pasinaudoti ANK jam suteikiamomis teisėmis.
23. Kaip minėta, pareiškimui ANK 590 straipsnio 4 dalies prasme negali būti keliami tokie patys reikalavimai, kaip administracinio nusižengimo protokolui, o teismas turi įvertinti išskirtinį šio pareiškimo statusą. Teismas turi būti aktyvus ir siekti išsiaiškinti tikrąsias bylos aplinkybes, nes pareiškimą ANK 590 straipsnio 4 dalies pagrindu teikiantis subjektas nėra kompetentingas nei atlikti administracinio nusižengimo tyrimo, nei surašyti administracinio nusižengimo protokolo. Teismo veiksmai, kuriais yra nustatomas konkretus administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei suformuojamas konkretus jo galimai padaryto administracinio nusižengimo turinys (veikos aprašymas), nesuponuoja teismo nešališkumo, o priešingai - užtikrina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žinotų jam pareikštus kaltinimus ir turėtų galimybę pasinaudoti efektyviagynyba.
24. Pareiškėjų pateiktame pareiškime pirmosios instancijos teismui buvo nurodyti konkretūs asmenys (jų vardai, pavardės, darbo vieta), kurie galimai atsakingi už Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimo garso įrašonepateikimą, siekiamas gauti garso įrašas yra aiškiai identifikuotas (nurodyta jo data, oficialus pasitarimo pavadinimas). Pareiškime, be kita ko, remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 23 d.nutartimi administracinėje byloje Nr. eA- 1639-520/2020, kurioje neteisėtu pripažintas Vyriausybės kanceliarijosatsisakymas pateikti pareiškėjams Vyriausybės pasitarimo garso įrašą. Taigi, pareiškėjai apylinkės teismuipateikė pakankamai konkrečių duomenų apie galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, todėlteismas turėjo galimybę savo iniciatyva pašalinti neesminius pareiškimo trūkumus ir pradėti administracinionusižengimo teiseną.
Priimtas sprendimas:
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
P.S. Kadangi Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 39 str. administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos, tai nors žurnalistės padavė skundą dėl atsakingų už informacijos nesuteikimą ir jos sunaikinimą dar nepasibaigus 2 metų senaties terminui, niekas negalės būti nubaustas administracine bauda, kadangi dviejų metų terminas bylą grąžinant į pirmą instanciją jau praėjo. Tačiau, pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas sprendimą neskirti administracinės nuobaudos, gali ir privalo nustatyti asmenį (is), kurie padarė šį administracinį nusižengimą.