ATSISVEIKINIMAS SU MEDŽIOKLE IR GINKLAIS AR SU ALKOHOLIU?

ATSISVEIKINIMAS SU MEDŽIOKLE IR GINKLAIS AR SU ALKOHOLIU?

Ar suderinami alkoholis, ginklai ir medžioklė

I. Alkoholis ir medžioklė:

LR Seimas 2020-06-30 priėmė medžioklės metu padarytų administracinių nusižengimų reglamentavimo pakeitimus. Administracinių nusižengimo kodekso (Toliau – ANK) 290 str. naujoje redakcijoje (Priimta 2020-06-30 LR Seime, dar nepasirašyta Prezidento) yra detalizuojama atsakomybė už neblaivaus medžiotojo dalyvavimą medžioklėje.

Paradoksalu, bet apsvaigęs iki 1,5 promilės nuo alkoholio medžiotojas iki šiol galėjo būti baudžiamas tik pagal ANK 290 str. punktus, kuriuose nenumatytas privalomas teisės medžioti atėmimas. Medžiotojas pagal ANK 227 straipsnį, kaip asmuo, kuris kaltinamas ginklų, šaudmenų nešiojimu, gabenimu, kai tai daro neblaivūs, apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys galėjo ir gali būti baudžiamas ir ginklo konfiskavimu.

ANK 290 straipsnį pildant 9 - 11 dalimis diferencijuojama neblaivaus medžiotojo, dalyvaujančio medžioklėje, atsakomybė pagal neblaivumo laipsnį. Aptariamo straipsnio 9 dalyje numatoma, jog neblaiviu laikomas medžiotojas, kuriam nustatytas neblaivumas nuo 0,4 promilės iki 1,5 promilės. Teisės medžioti atėmimas bus taikomas ir apsvaigus nuo 0,41 promilės nuo alkoholio.

Pažymėtina, kad pagal ANK 11 straipsnio 3 dalį, jeigu konkrečiame straipsnyje nenustatyta kitaip, šiame kodekse neblaiviu laikomas asmuo, kuriam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš esmės analogiškas diferencijavimas yra numatytas ANK 227 straipsnyje, reglamentuojančiame ginklų, šaudmenų nešiojimą, gabenimą, kai tai daro neblaivūs, apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys. Pagal aptariamo straipsnio 1 dalį, neblaiviu bus laikomas asmuo, kuriam nustatytas neblaivumas ir nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės.

Taigi pagal naują ANK 290 str. redakciją:

Medžiotojui taikoma administracinė atsakomybė:

Apsvaigęs nuo 0,41 iki 1,5 promilės – bauda 200 – 600 eurų, atėmimas teisės medžioti 11-18 mėn.;

Apsvaigęs nuo 1,51 iki 2,5 promilės – bauda 600 – 1500 eurų; atėmimas teisės medžioti 20 - 30 mėn,;

Apsvaigęs nuo 2,51 ir daugiau – bauda 1550 – 2200 eurų. atėmimas teisės medžioti 36 - 60 mėn.

Už pakartotinį dalyvavimą medžioklėje apsvaigus nuo 0,41 promilės taikoma griežtesnė atsakomybė, ilgesni teisės medžioti atėmimo terminai.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal dabartinį ginklų ir šaudmenų reguliavimą už apsvaigimą nuo 0,41 promilės gali būti skiriamas ginklo, šaudmenų konfiskavimas.

ANK 290 straipsnio lyginamasis variantas su ankstesniu reguliavimu:

290 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 290 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„290 straipsnis. Medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas

1. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse numatytus pažeidimus,

užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,

užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki trijų šimtų eurų.

3. Medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti skirtų kilpų laikymas, gaminimas, pirkimas ar pardavimas

užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų.

4. Turinčio teisę medžioti asmens (m Medžiotojo) buvimas medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį asmenį (medžiotoją) ir gyvūnas nesumedžiotas, arba medžiojimas teritorijose, kuriose šis asmuo (medžiotojas) neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas,

užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

5. Medžiojimas, kai tai daro neblaivus (nustatytas vidutinis (nuo 1,5 promilės iki 2,5 promilės) ar sunkus (nuo 2,5 promilės ir daugiau) neblaivumas) ar atsisakęs pasitikrinti dėl neblaivumo arba apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo, arba mMedžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse,

užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,

užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

7. Medžiojimas ar buvimas medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamaisiais bokšteliais), kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo, arba neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas ar gabenimas

užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų.

8. Gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas

užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų.

9. Neblaivaus (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) medžiotojo dalyvavimas medžioklėje

užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki šešių šimtų eurų.

10. Šio straipsnio 9 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,

užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki devynių šimtų eurų.

11. Neblaivaus (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės) medžiotojo dalyvavimas medžioklėje

užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt eurų.

12. Šio straipsnio 11 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,

užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

13. Neblaivaus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų medžiotojo dalyvavimas medžioklėje

užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų.

14. Šio straipsnio 13 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,

užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų.

15. Medžioklėje dalyvaujančio medžiotojo, kuris įtariamas neblaivumu ar apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, atsisakymas pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų,

užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų.

16. Šio straipsnio 15 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,

užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų.

17. Už šio straipsnio 4, 9 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienuolikos mėnesių iki vienų metų šešių mėnesių. Už šio straipsnio 10 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienų metų trijų mėnesių iki dvejų metų. Už šio straipsnio 7, 11 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienų metų aštuonių mėnesių iki dvejų metų šešių mėnesių. Už šio straipsnio 12 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo dvejų metų trijų mėnesių iki trejų metų. Už šio straipsnio 4, 5, 8, 13, 15 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienų trejų iki penkerių metų. Už šio straipsnio 14, 16 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo ketverių iki penkerių metų.

1810. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti kilpų konfiskavimą. Už šio straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą.

1911. Administracinės atsakomybės neužtraukia Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatyta tvarka įforminti gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimo atvejai.“

II. Alkoholis ir ginklai

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas

30 straipsnis. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininko, valdytojo, naudotojo pareigos, taikomi draudimai ir teisės 2. A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkui, valdytojui, naudotojui draudžiama: 3) ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,41 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tokiais atvejais ginklą iki ginklo laikymo vietos gali gabenti (jeigu ginklas gabenamas transporto priemone, ginklas gabenamas ne transporto priemonės salone) ginklo savininką, naudotoją lydintis neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, turintis teisę naudotis tokios kategorijos ginklu; 4) panaudojus ginklą, vartoti alkoholinius gėrimus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, iki bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti; 31 straipsnis. D kategorijos ginklo savininko ir naudotojo pareigos ir taikomi draudimai

3) ginklą nešiotis ar gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,41 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tokiais atvejais ginklą iki ginklo laikymo vietos gali gabenti (jeigu ginklas gabenamas transporto priemone, ginklas gabenamas ne transporto priemonės salone) ginklo savininką, naudotoją lydintis neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, turintis teisę naudotis tokios kategorijos ginklu;

Administracinių nusižengimo kodekso galiojanti redakcija

227 straipsnis. Ginklų, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivūs, apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys

1. Ginklo, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivus (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) asmuo, užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 2. Ginklo, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivus (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės) asmuo, užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki keturių šimtų aštuoniasdešimt eurų. 3. Ginklo, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) asmuo arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, patikrinimo dėl neblaivumo ar apsvaigimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas panaudojus ginklą, iki bus patikrintas neblaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. 4. Už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas ginklo, šaudmenų konfiskavimas.

III. Medžioklės taisyklės

58 dalis: Draudžiama:

58.3. medžioti neblaiviems (0,4 promilės ir daugiau);

Dar vienas Lietuvos teisinės sistemos išvalymas

Konstitucinis Teismas

šį kartą išvalė Lietuvos teisinę sistemą nuo neteisėtos Seimo komisijos ir jos išvadų

Konstitucinis Teismas 2020-06-12 nutarime konstatavo, kad Seimas negali nustatyti tokių valstybinės svarbos klausimui ištirti būtinų Seimo laikinosios tyrimo komisijos uždavinių, iš kurių nebūtų aiškios šios komisijos tiriamos veiklos ribos ir (ar) kurių būtų neįmanoma įgyvendinti. Tokiu būdu Seimas priėmė Konstitucijai prieštaraujantį nutarimą sukurti laikinąją komisiją, o vėliau vėl pažeidžiant Konstituciją patvirtino šios komisijos išvadas. Toki būdu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komisijos pirmininkė narė A.Širinskienė ir kiti laikinosios komisijos nariai daugiau nei pusantrų metų užsiiminėjo antikonstitucine veikla.

Konstitucinis Teismas dar kartą pakartojo, kad konstitucinio teisinės valstybės principo esmė – teisės viešpatavimas, o konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai, neišskiriant nė teisėkūros subjektų.

Vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių

Aiškindamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinį, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad pagal šį principą teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia).

Konstitucinis teisinės valstybės principas, be kita ko, reiškia, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei. (Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad konstitucinis teisinės valstybės principas atsispindi ir konstitucinius atsakingo valdymo, valdžios atsakomybės visuomenei principus įtvirtinančiose Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalyse, kuriose nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus.

Pažymėtina, kad iš šio nutarimo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkto nėra aišku, kokių (kokios srities) kompetentingų institucijų veikla, susijusi su informacijos iš teisėsaugos ir žvalgybos institucijų gavimu ir šios informacijos pagrindu priimtais sprendimais, turi būti tiriama.

Svarbiausios Konstitucinio Teismo nutarimo išvados:

1. Konstituciją, inter alia jos 67, 76 straipsnius, konstitucinius atsakingo valdymo, teisinės valstybės principus, Seimas negali nustatyti tokių valstybinės svarbos klausimui ištirti būtinų Seimo laikinosios tyrimo komisijos uždavinių, iš kurių nebūtų aiškios šios komisijos tiriamos veiklos ribos ir (ar) kurių būtų neįmanoma įgyvendinti; Seimo laikinajai tyrimo komisijai pavedamas ištirti valstybinės reikšmės klausimas ir (ar) jam ištirti būtini jos uždaviniai taip pat negali būti suformuluoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos komisijai savo nuožiūra pasirinkti, kuriuos tyrimo uždavinius ir kokia apimtimi ji įgyvendins, taip nustatant savo atliekamo tyrimo ribas. Priešingu atveju Seimo laikinoji tyrimo komisija perimtų Seimo konstitucinius įgaliojimus apibrėžti tokiai komisijai pavedamą ištirti valstybinės svarbos klausimą ir nustatyti uždavinius, būtinus šiam klausimui ištirti.

2. Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo 1 straipsnyje nustatytas Seimo pavedimas Komisijai atlikti galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinį tyrimą vertintinas kaip nepakankamai apibrėžtas, neįmanomas atlikti ir sudarantis prielaidas Komisijai pačiai nustatyti atliekamo tyrimo klausimus.

3. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo įgaliojimai vykdyti konstitucinį teisingumą ir užtikrinti konstitucinį teisėtumą yra neatskiriami nuo konstitucinio teisinės valstybės principo imperatyvų (2018 m. birželio 19 d., 2019 m. balandžio 16 d. nutarimai). Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad tokie Konstitucinio Teismo konstituciniai įgaliojimai yra neatskiriami nuo iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio reikalavimo paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda). Šiame kontekste pažymėtina, kad, nustatęs, jog Konstitucijai prieštarauja pareiškėjo neginčijamas teisės aktas, kurį priimti sudarė prielaidas pareiškėjo ginčijamas teisės aktas, Konstitucinis Teismas privalo tai konstatuoti. Pažymėtina ir tai, kad jeigu Konstitucinis Teismas nekonstatuotų, jog Konstitucijai prieštarauja pareiškėjo neginčijamas teisės aktas, susijęs su pareiškėjo ginčijamu teisės aktu, tai neatitiktų Konstitucinio Teismo konstitucinės paskirties vykdyti konstitucinį teisingumą, garantuoti Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą.

4. Kaip minėta, konstitucinio teisingumo įgyvendinimas suponuoja tai, kad Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis) turi būti pašalintas iš teisės sistemos. Todėl Konstitucinis Teismas pagal Konstituciją privalo šalinti iš teisės sistemos visas antikonstitucines nuostatas, kurių prieštaravimas Konstitucijai paaiškėja nagrinėjamoje konstitucinės justicijos byloje.

5. Seimo 2020 m. gegužės 14 d. nutarimas, kuriuo pritarta Komisijos, kurios sudarymas yra antikonstitucinis, išvadai, vertintinas kaip nesuderinamas su iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiu reikalavimu paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda), taip pat iš konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų kylančio reikalavimo valstybės institucijoms vykdyti savo funkcijas vadovaujantis Konstitucija ir teise, tinkamai įgyvendinti Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus.

Dėl šio Konstitucinio Teismo nutarimo teisinių ir politinių pasekmių

Po šio KT nutarimo pasirodė opozicinių partijų atstovų pastebėjimai, kad „bet kuris save gerbiantis parlamentaras turėtų prisiimti politinę atsakomybę ir trauktis iš vadovaujamų pareigų“. „Parlamentarė, laužanti Konstituciją ir tuo pačiu pažeisdama teisės viršenybės principą, negali toliau vadovauti Teisės ir teisėtvarkos komitetui, nes taip diskredituoja ir savo, ir komiteto, ir viso šalies parlamento reputaciją“, – teigė M.Navickienė.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovės A.Širinskienės teigimu, pagal tokią logiką, konservatoriai turėtų išvis trauktis iš politikos, nes Konstitucinis Teismas prieštaraujančiais pagrindiniam įstatymui yra pripažinęs jų valdančiosios daugumos per ekonomikos krizę priimtus sprendimus dėl atlyginimų, pensijų mažinimo.

Belieka priminti, kad daugiau nei kelios dešimtys įstatymų normų, 2008 – 2010 metais Seimo priimtų kaip Andriaus Kubiliaus Vyriausybės Krizės įveikimo plano dalis, kurio autorė buvo ir tuometinė finansų ministrė Ingrida Šimonytė, Konstitucinio Teismo buvo pripažinti prieštaraujančiomis Konstitucijai. Todėl Tėvynės sąjungos Lietuvos konservatorių politinė partija vis dar išlieka labiausiai antikonstitucinei veiklai „nusipelniusi“ politinė jėga.

Vienas pagrindinių demokratijos principų yra valdžios kaita. Todėl rinkimuose išreikšdami savo valią piliečiai turi prisiminti kas yra piktnaudžiavimo valdžia čempionai ir iš valdžios olimpo juos pašalinti.

Konstitucinis Teismas apie teisto asmens teisę turėti ginklus

Konstitucija draudžia nustatyti visą žmogaus gyvenimą galiojantį žmogaus teisių ribojimą.

Tai taikytina ir teisei turėti ginklą. Nepolitkorektiškas, bet teisingas ir pagrįstas Konstitucinio Teismo nutarimas.

Skaityti daugiau:

https://www.lrkt.lt/lt/apie-teisma/naujienos/1331/ginklu-ir-saudmenu-kontroles-istatymo-nuostatos-kuriose-itvirtinti-teises-isigyti-ir-tureti-ginklus-ir-saudmenis-apribojimai-priestarauja-konstitucijai:221